Komplekse, už kurį autoriai 1973 m. buvo apdovanoti TSRS ministrų tarybos premija, sujungta universalinė parduotuvė, knygynas, kavinė ir restoranas, ryšių skyrius, kino teatras, dešimties ir penkių aukštų gyvenamieji namai. Tai vienas įvairialypiškiausių septintojo dešimtmečio kompleksų Lietuvoje, įkūnijančių modernistinę architektūrinės aplinkos idėją, kuria siekiama kuo glaudžiau integruoti gyvenamąją aplinką bei socialines funkcijas. Architektūriniai sprendiniai pernelyg neišsiskiria iš bendrojo konteksto – plokšti stogai, vitrininiai bei juostiniai langai, stačiakampiai, aiškių geometrinių formų tūriai, achromatinių spalvų dermė, tipinių projektų pritaikymas, visa tai – tuometės laiko dvasios atspindžiai. Vis dėlto modernizmo stilistikos objektams būdinga modernioji ar realistinė, politinio turinio prisodrinta skulptūra, o šiame komplekse išsiskiria mediniai dekoratyviniai elementai, besisiejantys su liaudies meno tradicija ir pajūrio regioniniu savitumu. Toks moderniųjų idėjų ir etninio paveldo derinimas podraug su regionalizmo tendencijomis kiek vėliau pasklido įvairių mažesnių miestelių visuomeninių ar prekybinių centrų architektūroje.

Vaidas Petrulis