Kartotinis „šermeninės“ (laidotuvių namų) projektas
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Tarp unikaliausių sovietmečio Lietuvos architektūros pavyzdžių – kartotinis Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių šermeninių (taip šiuos oficialiai „ritualinių paslaugų rūmais“ vadintus objektus įvardija architektas Gytis Tiškus) projektas. Statinį sudaro du pagrindiniai tūriai – vertikalus ir horizontalus. Vienaukštė pastato dalis – neišsiskirianti, įprasta vėlyvojo sovietmečio modernizmo struktūra. Tačiau į horizontalųjį korpusą įsiliejęs aukštas ir itin status stogo tūris iš esmės pakeičia architektūrinę pastato raišką, jai suteikia estetinį ir simbolinį krūvį. Architektas siekė statiniui įkvėpti sakralinę dimensiją, aukštą erdvę kurdamas tarsi savotišką kapinių koplyčią. Interjeras gana paprastas, dekorui naudojami vitražai, formuojantys specifinę, šermeninėms būdingą aurą. Tarp pagrindinių tūrių įkomponuota metalinė saulutė. Tai dekoratyvus, bet kartu ir simboliškas, statinį su memorialinio liaudies meno tradicija siejantis akcentas. Tiesa, jei būtų buvę galima, G. Tiškus kompozicijoje būtų panaudojęs ir kryžių, tačiau, kaip vėliau pasakojo architektas, „kryžiaus tuomet nebuvo galima daryt, tai buvo tabu“. Saulutė kiekvienam pastatui kurta individualiai.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Tiškus, Gytis Alfredas
Metai: 1973
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Laidojimo statinys
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 12
Susiję objektai
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
1965 - 1983
Laidotuvių rūmai Kaune
Laidotuvių rūmai Kaune
1978
Sujainių kultūros namai
Sujainių kultūros namai
1970
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
1974
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
1974
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
1982
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
1969 - 1975
Trakų kultūros namai
Trakų kultūros namai
1978 - 1985
Operos ir baleto teatras
Operos ir baleto teatras
1963 - 1974
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
1973 - 1978
„Britanikos“ viešbutis Kaune
„Britanikos“ viešbutis Kaune
1977 - 1988
Kauno paveikslų galerija
Kauno paveikslų galerija
1978 - 1979
LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai
LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai
1976 - 1982
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
1979
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Kavinė "Banga" Palangoje
Kavinė "Banga" Palangoje
1976
Buvęs knygynas Palangoje
Buvęs knygynas Palangoje
1967
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
1967 - 1984
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
1972
Sanatorija „Versmė“ Birštone
Sanatorija „Versmė“ Birštone
1975
Birštono kultūros centras
Birštono kultūros centras
1973 - 1976
1 22

Tarp unikaliausių sovietmečio Lietuvos architektūros pavyzdžių – kartotinis Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių šermeninių (taip šiuos oficialiai „ritualinių paslaugų rūmais“ vadintus objektus įvardija architektas Gytis Tiškus) projektas. Statinį sudaro du pagrindiniai tūriai – vertikalus ir horizontalus. Vienaukštė pastato dalis – neišsiskirianti, įprasta vėlyvojo sovietmečio modernizmo struktūra. Tačiau į horizontalųjį korpusą įsiliejęs aukštas ir itin status stogo tūris iš esmės pakeičia architektūrinę pastato raišką, jai suteikia estetinį ir simbolinį krūvį. Architektas siekė statiniui įkvėpti sakralinę dimensiją, aukštą erdvę kurdamas tarsi savotišką kapinių koplyčią. Interjeras gana paprastas, dekorui naudojami vitražai, formuojantys specifinę, šermeninėms būdingą aurą. Tarp pagrindinių tūrių įkomponuota metalinė saulutė. Tai dekoratyvus, bet kartu ir simboliškas, statinį su memorialinio liaudies meno tradicija siejantis akcentas. Tiesa, jei būtų buvę galima, G. Tiškus kompozicijoje būtų panaudojęs ir kryžių, tačiau, kaip vėliau pasakojo architektas, „kryžiaus tuomet nebuvo galima daryt, tai buvo tabu“. Saulutė kiekvienam pastatui kurta individualiai.


Vaidas Petrulis


 


Šermeninės projektas. G. Tiškaus asmeninio archyvo pieš.
Šermeninės projektas. G. Tiškaus asmeninio archyvo pieš.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje, detalė (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje, detalė (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje, detalė (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Klaipėdoje, detalė (2007 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Šiauliuose. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Šiauliuose. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Šiauliuose. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Šiauliuose. G. Tiškaus asmeninio archyvo nuotr.
Šermeninė Šiauliuose (2005 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Šiauliuose (2005 m.). V. Petrulio nuotr.
Šermeninė Panevežyje. Iš: Naujoji Lietuvos archtektūra, Vilnius: Mintis, 1982, p. 57
Šermeninė Panevežyje. Iš: Naujoji Lietuvos archtektūra, Vilnius: Mintis, 1982, p. 57