Tarp unikaliausių sovietmečio Lietuvos architektūros pavyzdžių – kartotinis Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių šermeninių (taip šiuos oficialiai „ritualinių paslaugų rūmais“ vadintus objektus įvardija architektas Gytis Tiškus) projektas. Statinį sudaro du pagrindiniai tūriai – vertikalus ir horizontalus. Vienaukštė pastato dalis – neišsiskirianti, įprasta vėlyvojo sovietmečio modernizmo struktūra. Tačiau į horizontalųjį korpusą įsiliejęs aukštas ir itin status stogo tūris iš esmės pakeičia architektūrinę pastato raišką, jai suteikia estetinį ir simbolinį krūvį. Architektas siekė statiniui įkvėpti sakralinę dimensiją, aukštą erdvę kurdamas tarsi savotišką kapinių koplyčią. Interjeras gana paprastas, dekorui naudojami vitražai, formuojantys specifinę, šermeninėms būdingą aurą. Tarp pagrindinių tūrių įkomponuota metalinė saulutė. Tai dekoratyvus, bet kartu ir simboliškas, statinį su memorialinio liaudies meno tradicija siejantis akcentas. Tiesa, jei būtų buvę galima, G. Tiškus kompozicijoje būtų panaudojęs ir kryžių, tačiau, kaip vėliau pasakojo architektas, „kryžiaus tuomet nebuvo galima daryt, tai buvo tabu“. Saulutė kiekvienam pastatui kurta individualiai.
Vaidas Petrulis