Kaip pastebi Vidmantas Laurinavičius, „Kauno lenkų smulkaus kredito draugija (Lenkų bankas) buvo viena iš nedaugelio smulkaus kredito įstaigų, sugebėjusių įsikurti nuosavame pastate“[1]. Tad statinys papildo ne itin gausią, tačiau reikšmingą laikinosios sostinės bankinės paskirties pastatų grupę. Nors objektas statytas 1932 m., kai į Lietuvos architektūrą jau skverbėsi racionalesnės modernistinės, funkcionalistinės stilistikos mados, jo meninė raiška atspindi grynojo istorizmo (neobaroko) stilistiką. Barokiniai elementai puošia tiek pastato eksterjerą, tiek interjerą. Pastarajame išsiskiria dvipusiai reprezentaciniai laiptai su voliutomis ir vazomis. Akivaizdu, kad architektas Edmundas Frykas išliko ištikimas savo kūrybos braižui, kuris tarpukario metais kartais netgi buvo pavadinamas „frykoku“ (autoriaus pavardės ir žodžio „barokas“ junginiu). Sovietmečiu pastate veikė „biblioteka, Žemės ūkio bankas, taupo­moji kasa“[2]. Atgavus nepriklausomybę statinys išlaikė bankinę paskirtį.

Vaidas Petrulis

[1] Laurinavičius, V. Bankai Lietuvoje: projektuose, fotografijose, atvirukuose : XIX a. pabaiga - XX a. I pusė. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 40.

[2] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 92.