Biržuvėnai – stambaus dvaro sodyba, išlaikiusi pirminę XVII a. struktūrą (visos sodybos dalys yra pirminėse vietose) ir unikaliais mediniais pastatais užstatyto XVIII a. vid. reprezentacinio dvaro kiemo fragmentus. Šiandien dvaro sodybą formuoja 22 pastatai ir statiniai ar jų liekanos, želdynai (parkas, pavieniai želdiniai ir jų grupės, sodas), vandens telkiniai (malūno tvenkinys, Virvytės upė, parko tvenkiniai), sakraliniai objektai (Gorskių šeimos kapinės, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, skenduolių kryžius). Teritorijoje yra piliakalnis su gyvenviete (A1372K). 20 pastatų ir statinių, parkas ir Gorskių šeimos kapinės sudaro kultūros paveldo vertybės kompleksą. Užstatymo elementai sugrupuoti į atskiras funkcines zonas (kiemus), išsidėsčiusias abipus Virvytės upės –  reprezentacinę, ūkinę, gamybinę ir gyvenamąją (kumetynų).

Biržuvėnų vietovė minima 1253 m. kryžiuočių kronikose. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininkų. Vėliau dvaras perėjo į privačias rankas. 1637 m. žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas dvarą pardavė Pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. 1670 vasario 7 dieną Vladislavas Vaina ir jo žmona Felicijana Belikevičiūtė-Vainienė Biržuvėnus pardavė Tverų seniūnui Mykolui Gorskiui (valdė Beržėnus ir Pašatriją), herbo Nalenč (Nałęcz) turėtojui. Gorskiams Biržuvėnų dvaras priklausė iki XX a. vid.  Paskutinė dvaro savininkė (valdė Biržuvėnus iki 1940 m.) buvo Ona Gorskiene. 1928 m., vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, Biržuvėnai buvo išparceliuoti. Parceliacijos plane nurodyta, kad sodybai priklausė 465 ha dirbamos žemės ir ganyklų bei 50 ha miško. Po jos liko apie 130 ha[3]. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras priklausė vokiečių karinei vadovybei (ūkį prižiūrėjo du vokiečių karininkai). Po karo dvaro sodyboje įkurtas tarybinio ūkio centras.

Išskirtini trys dvaro sodybos formavimosi etapai: 1) XV a.–XVIII a. vid., kai, sprendžiant iš inventorių medžiagos, dabartinėse vietose buvo įkurti reprezentacinis dvaro kiemas ir ūkiniai (palivarko) kiemai. Virvytė patvenkta, ant jos pastatytas malūnas. Visi pastatai suręsti mediniai. Kitoje Virvytės pusėje, dabartinėje gyvenamojoje teritorijoje, veikiausiai buvo Biržuvėnų gyvenvietė, kuriai XVIII a. pr. išrūpinta teisė rengti turgus; 2) XVIII a. vid.–XIX a. pr., kai XVIII a. vid. žemaičių kaštelionas Mykolas Gorskis, kaip rašo R. Aftanazy, po antrosios savo santuokos su Marijona Vainaite „pastatė Biržuvėnuose medinį ponų namą, dvi oficinas ir kitus ūkinius pastatus“ ir suformavo ašinės simetrinės kompozicijos bruožų turintį pagrindinį dvaro kiemą. Pastarąjį sudarė ilgo stačiakampio kiemo ašyje stovintis barokinis ponų namas, šonuose – oficinos, gale – arklidė (stainia). Ūkinė dalis (palivarkas) išliko  senoje vietoje; 3) XIX a. pab.–XX a. pr. naujai pastatyti pagrindiniai ūkinės dalies mūriniai pastatai (tvartas, kiaulidė, dvi daržinės), mediniai darbininkų namai, kumetynai, kalvė(?). Svirnas veikiausiai rekonstruotas. Gamybinėje dalyje vietoje medinio malūno pastatytas mūrinis kartono fabriko ir elektros jėgainės pastatas, greta – medinis inžinieriaus namas. Reprezentacinėje dalyje pertvarkytas ponų namas, nugriauta viena iš dviejų oficinų ir atkartojant arklidės formas suręsta medinė arklidė – vežiminė. Tuo metu pagal A. Zaleskio projektą  perplanuotas parkas.

Dalė Puodžiukienė

Literatūra:

1. Puodžiukienė, D. Biržuvėnų dvaro sodybos architektūros raida XVII–XX a. pradžioje. In Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. /Acta Academiae Artium Vilnensis/. Sud. Rasa Butvilaitė. Vilnius, 2008, t. 47–48, p.17–43.
2. Vaivada, V. Biržuvėnų dvaro raida XVI a. In Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. /Acta Academiae Artium Vilnensis/. Sud. Rasa Butvilaitė. Vilnius, 2008, t. 47–48, p.7–15. ISSN 1392-0316, ISBN 978-9955-854-22-7.
3. Bružaitė, V. Biržuvėnų dvaro parkas. Voruta, 2005, nr.4.
4. Phare projektas Nr. E259 „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas turizmo centrui“, parengtas 1999–2000 m.; Adaptation of Birzuvenai estate for cultural and tourist centre. FARE Project Nr. E 259, 1999–2000.
5. Monografinio pobūdžio ekspedicijos po Biržuvėnų apylinkes medžiaga. Telšiai, Telšių kraštotyros muziejus, LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, 1981.