Totorių mečetė Kaune
(Išlikęs
, k.k.v.r.
1151
)
<p style="text-align: justify;">Vytauto Didžiojo mirties metinės 1930 m. buvo paminėtos ne tik gausiais renginiais, bet ir naujomis statybomis. Jubiliejiniais metais buvo suplanuota pastatyti gausybę visuomeninės paskirties pastatų. Mečetė, savotiškas paminklas Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atsikrausčiusiems totoriams, išsiskyrė kaip vienintelis sakralinio pobūdžio statinys laikinojoje sostinėje, skirtas pažymėti šiai datai.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma to meto spaudoje, „Kauno tikintieji – jų yra apie 50 šeimynų, – valdžios padedami, pastatė šią naują mečetę vietoje senos, kuri buvo pastatydinta apie 1906 metais totorio didžturčio Iliasevičiaus, garsiosios kadaise Kauno „turkų kepyklos“ savininko“[1]. 1930 m. taip pat buvo įgyvendintas totorių bendruomenės pasiūlymas tuometę Ūkio gatvę pervadinti Totorių vardu[2]. Pastatą projektuoti pasirinkti architektai Adolfas Netyksa ir Vaclovas Michnevičius. Kompaktiškoje, nedidelio tūrio mečetėje susipina istoristinės formos ir rytietiški motyvai, kuriais išryškinama statinio paskirtis. Pastato siluetą formuoja tipiški mečečių architektūros elementai – elipsinis kupolas ir nedidelis minaretas, kuris niekada nebuvo naudotas pagal savo tradicinę paskirtį.</p>
<p style="text-align: justify;">Totorių ir Trakų g. kampe būta ir totorių kapinių. Jos buvo atitvertos tvora, pasak pačių totorių, 1935 m. „visai pakenčiamai tvirta ir geros išvaizdos, ir galinčia dar išstovėti nekurį laiką“[3]. Sklype tuo metu būta ir kitų smukių pastatų: du mediniai gyvenamieji namai, du lentiniai sandėliai ir išvietės. Nors, Kauno savivaldybės nuomone, visi buvo „persenę, pavojingi gaisro žvilgsniu ir antisanitariniame stovyje“[4], jų griovimo terminai atidėlioti iki pat karo.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Paulius Tautvydas Laurinaitis, Vaidas Petrulis</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<hr style="text-align: justify;" size="1" />
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Kaip Kaune meldžiasi Alachui. <em>Bangos, </em>1932, nr. 35, p. 869.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] Magometonų mečetė Kaune. <em>Lietuvos Aidas</em>, 1930, gruodžio 2.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn3" href="#_ftnref3"></a>[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 8.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn4" href="#_ftnref4"></a>[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 13.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Totorių g. 6
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Vaclovas Michnevičius, Adolfas Netyksa
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Mečetė
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 16
Susiję bibliografijos įrašai
Lietuvos totoriai
Lietuvos totoriai
Lietuvos Aidas
1930-01-07 p.p.7
Magometonų mečetė Kaune
Magometonų mečetė Kaune
Lietuvos Aidas
1930-12-02 p.p.3
Žinutė
Gražiai tvarkomi karių kapai
Gražiai tvarkomi karių kapai
Lietuvos Aidas
1936-02-20 p.p.5
Straipsnis
Alytus.Alytaus apskrities miesteliuose pasidairius
Alytus.Alytaus apskrities miesteliuose pasidairius
Lietuvos Aidas
1936-02-28 p.p.6
Straipsnis
1 4
Susiję objektai
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
1927
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
1925
Lenkų kredito draugijos rūmai
Lenkų kredito draugijos rūmai
1932
Kazimiero Pociaus namas Kaune
Kazimiero Pociaus namas Kaune
1927 - 1928
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Alekso Šeimano namas
Alekso Šeimano namas
1928
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
1933 - 1935
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
1931 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kaune
Lietuvos banko rūmai Kaune
1924 - 1927
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Karmelitų parapijos namai Kaune
Karmelitų parapijos namai Kaune
1928
Marijampolės geležinkelio stotis
Marijampolės geležinkelio stotis
1923 - 1924
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
1934
Viešbutis "Lietuva" Kaune
Viešbutis "Lietuva" Kaune
1925
Meno mokyklos rūmai Kaune
Meno mokyklos rūmai Kaune
1922
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Žydų bankas Kaune
Žydų bankas Kaune
1924 - 1925
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
1818 - 1931
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
1925 - 1932
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
1928 - 1930
Šaulių namai Varėnoje
Šaulių namai Varėnoje
1930 - 1933
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune,  Rotušės a. 14
Namas Kaune, Rotušės a. 14
1924
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
1928 - 1931
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
1925
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Panevėžio Žydų gimnazija
Panevėžio Žydų gimnazija
1927 - 1928
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
1926 - 1927
1 35

Vytauto Didžiojo mirties metinės 1930 m. buvo paminėtos ne tik gausiais renginiais, bet ir naujomis statybomis. Jubiliejiniais metais buvo suplanuota pastatyti gausybę visuomeninės paskirties pastatų. Mečetė, savotiškas paminklas Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atsikrausčiusiems totoriams, išsiskyrė kaip vienintelis sakralinio pobūdžio statinys laikinojoje sostinėje, skirtas pažymėti šiai datai.


Kaip rašoma to meto spaudoje, „Kauno tikintieji – jų yra apie 50 šeimynų, – valdžios padedami, pastatė šią naują mečetę vietoje senos, kuri buvo pastatydinta apie 1906 metais totorio didžturčio Iliasevičiaus, garsiosios kadaise Kauno „turkų kepyklos“ savininko“[1]. 1930 m. taip pat buvo įgyvendintas totorių bendruomenės pasiūlymas tuometę Ūkio gatvę pervadinti Totorių vardu[2]. Pastatą projektuoti pasirinkti architektai Adolfas Netyksa ir Vaclovas Michnevičius. Kompaktiškoje, nedidelio tūrio mečetėje susipina istoristinės formos ir rytietiški motyvai, kuriais išryškinama statinio paskirtis. Pastato siluetą formuoja tipiški mečečių architektūros elementai – elipsinis kupolas ir nedidelis minaretas, kuris niekada nebuvo naudotas pagal savo tradicinę paskirtį.


Totorių ir Trakų g. kampe būta ir totorių kapinių. Jos buvo atitvertos tvora, pasak pačių totorių, 1935 m. „visai pakenčiamai tvirta ir geros išvaizdos, ir galinčia dar išstovėti nekurį laiką“[3]. Sklype tuo metu būta ir kitų smukių pastatų: du mediniai gyvenamieji namai, du lentiniai sandėliai ir išvietės. Nors, Kauno savivaldybės nuomone, visi buvo „persenę, pavojingi gaisro žvilgsniu ir antisanitariniame stovyje“[4], jų griovimo terminai atidėlioti iki pat karo.


Paulius Tautvydas Laurinaitis, Vaidas Petrulis


 



[1] Kaip Kaune meldžiasi Alachui. Bangos, 1932, nr. 35, p. 869.


[2] Magometonų mečetė Kaune. Lietuvos Aidas, 1930, gruodžio 2.


[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 8.


[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 13.


 


Priekinis fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Priekinis fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Šoninis fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Šoninis fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Išilgnis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Išilgnis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Skersinis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Skersinis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Viršutinio lygio planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Viršutinio lygio planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204
Mečetės vaizdas 1957 m. S. Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas
Mečetės vaizdas 1957 m. S. Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Mečetės vaizdas 1967 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Vakarų pusė fasadas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Vakarų pusė fasadas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Įėjimas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Įėjimas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Langai. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Langai. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Kupolo fragmentas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Kupolo fragmentas. P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Totorių mečetė. Iš: Kauno atvirukai 1918-1940. Vilnius: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka. 2001, p. 98
Totorių mečetė. Iš: Kauno atvirukai 1918-1940. Vilnius: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka. 2001, p. 98