Kartu su kitomis regione esančiomis gynybinėmis pilimis, Naugardukas formavo vieną svarbiausių Lietuvos valstybės gynybinių įtvirtinimų sistemų. Nors šiandien manoma, kad medinė pilis ant kalvos stovėjo ir iki tol, tačiau šaltiniai teigia, kad pirmoji mūrinė tvirtovė buvo pastatyta Vytauto įsakymu. 1422 m. Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške, o 1426 m. buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas; vėliau vykdavo bajorijos suvažiavimai. Pilies gynybinė reikšmė išliko svarbi iki pat XVIII a., kai ji pradėjo nykti.

Pilies statiniai formavosi per ilgą laiko tarpą: manoma kad savo pilniausioje formoje pilis turėjo penkis bokštus, kurių didžiausiasis buvo naudojamas ne tik kaip pagrindinis gynybinis elementas, tačiau ir turėjęs rezidencinę bei archyvo paskirtis. Šiaurės vakarų ir pietrytiniame kampe buvę bokštai pristatyti vėliausiai, reaguojant Krymo totorių keliamą pavojų. Pilies teritorijoje aptiktos cerkvės liekanos atspindi faktą, kad Naugardukas buvo vienas svarbiausių stačiatikybės centrų buvusioje LDK. Manoma, kad šalia pilies stovinti parapinė bažnyčia taip pat buvo integrali pilies statinių dalis.

Virš šimto metų stovėjusia apleista pilimi archeologiškai pradėta domėtis tik XX a. pradžioje. Iki mūsų dienų išliko trijų bokštų fragmentai, kurie buvo plačiau tyrinėti sovietmečiu ir posovietiniu periodu. Šiaurinis bokštas 2011 m. užkonservuotas, rengiamas projektas ir antrojo bokšto daliniam atstatymui.

Paulius Tautvydas Laurinaitis

Šaltiniai:

1. Lietuvos architektūros istorija, T.1. Vilnius, 1988.
2. Naugarduko pilies ikonografiniai šaltiniai. In: Lietuvos pilys. 2009, 4. p. 37-53.
3. Mūrinės gotikos stiliaus pilys [interaktyvus]. In Gidas internete: Lietuva [žiūrėta 2015 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: [http://lie.tuva.lt/lietuvos-pilys/murines-gotikos-stiliaus-pilys/]