Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">1926 m. kovo 16 d. Statybos komisijos nutarimu Nr. 4 Ateitininkų Sendraugių sąjungos centro valdybai leista statyti gyvenamąjį mūrinį keturių aukštų namą studentų bendrabučiui. 1927 m. rugpjūčio 9 d., vykstant statybai, pateiktas prašymas leisti paaukštinti namą iki penkių aukštų, „kad duoti galimybės didesniam studentų skaičiui gyventi“<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]. Leidimas buvo gautas, bet „su sąlyga, kad ir penktas aukštas būtų aprūpintas liftu“<a name="_ftnref2" href="#_ftn2"></a>[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Archyve aptiktas projektas, persmelktas istorizmo formų, būdingas ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio <span>Felikso Vizbaro kūrybai</span>. Vis dėlto, nors sakoma, kad statybos vyko ateitininkų sklype, tačiau šiandien čia stovintis pastatas gerokai skiriasi nuo pirminio projekto. Iki mūsų dienų išlikęs ateitininkų rūmų pastatas iškilo maždaug 1929 metais.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip galima spręsti iš to meto spaudos, netrukus po pastatymo, 1931 m. vasarą, rūmai rekonstruoti ir sumoderninti. Rekonstrukcija vykdyta pagal Algirdo Šalkauskio projektą. Pirmasis rūmų architektas F. Vizbaras apie modernizaciją atsiliepdamas itin kritiškai, ją įvardijo kaip „keturkampiškų dėžių“ stilių: „Išmetimas kolonų iš salės yra niekuo nepateisinamas, juo labiau, kad jos buvo pastatytos ne vien dekoracijai, bet drauge sudarė ir konstrukcijos dalį, nes ant jų guli tam tikras svoris viršuj stovinčios mūro sienos. Žinoma, jei visur laikytis keturkampiškų dėžių formos, tai joniško orderio apvalios kolonos (tiesa, dėl lėšų stokos dar galutinai neišbaigtos) galėjo kai kam atrodyti prieštaraujančios šiam dėžių stiliui“<a name="_ftnref3" href="#_ftn3"></a>[3]. Atsikirsdamas A. Šalkauskis kai kuriuos ankstesnius sprendimus netruko pavadinti „architektoniniu konfūzu“<a name="_ftnref4" href="#_ftn4"></a>[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Tokia architektų diskusija byloja ne tik apie skirtingas senosios ir naujosios architektų kartos architektūrines mokyklas, tačiau ir apie gana gyvą tarpukario metų architektūros kultūrą ir kritiką. Turėdami galvoje, kad pati fasado struktūra, kurią matome archyviniame projekte ir dabar stovinčiame name, gana panaši (trys dalys, šoniniai rizalitai ir t. t.), galime daryti prielaidą, kad tai tas pats, tik gerokai sumodernintas pastatas.</p>
<p><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p> </p>
<hr size="1" />
<p><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 5.</p>
<p><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 6.</p>
<p><a name="_ftn3" href="#_ftnref3"></a>[3] Jakštas, A. Dėl praeito ir būsimo ateitininkų namų remonto. <em>Lietuvos aidas</em>, 1932, nr. 107.</p>
<p><a name="_ftn4" href="#_ftnref4"></a>[4] Šalkauskis, A. Dėl praeito ateitininkų namų remonto. <em>Lietuvos aidas</em>, 1932, nr. 128.</p>
Adresas: Kauno m sav., Kauno m., Laisvės al. 13
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Feliksas Vizbaras, Algirdas Šalkauskis
Metai: 1926
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Bendrabutis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 8
Susiję objektai
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Karo invalidų bendrabutis
Karo invalidų bendrabutis
1934 - 1935
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
1933 - 1934
Antano Gravrogko namas Kaune
Antano Gravrogko namas Kaune
1930 - 1932
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
1930 - 1942
B. Giedraičio ir K. Oželio gyvenamasis namas  Kaune
B. Giedraičio ir K. Oželio gyvenamasis namas Kaune
1936 - 1937
Juozo Tūbelio vila (dab. Kauno dailės gimnazija)
Juozo Tūbelio vila (dab. Kauno dailės gimnazija)
1933
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
1940
Lietuvos banko pastatas Raseiniuose
Lietuvos banko pastatas Raseiniuose
1933 - 1934
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Antaninos ir Petro Gužų gyvenamasis namas Kaune
Antaninos ir Petro Gužų gyvenamasis namas Kaune
1934
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
1931
Pradžios mokykla Šančiuose
Pradžios mokykla Šančiuose
1935
Karininkų ramovė Kaune
Karininkų ramovė Kaune
1931 - 1937
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
1936 - 1938
Juozo Paškausko gyvenamasis namas
Juozo Paškausko gyvenamasis namas
1924
Kauno klinikų kompleksas
Kauno klinikų kompleksas
1937 - 1939
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
K. ir T. Deveikių namas
K. ir T. Deveikių namas
1913
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
1937 - 1938
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1883 - 1949
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai
1931 - 1933
Valstybės draudimo įstaiga
Valstybės draudimo įstaiga
1932
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
1932
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
1936 - 1941
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
1937 - 1938
Jurgio Stančiausko bažnyčia Šančiuose
Jurgio Stančiausko bažnyčia Šančiuose
1931
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
1924 - 1925
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
1929
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
1933 - 1935
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Seredžiaus karinis miestelis
Seredžiaus karinis miestelis
1936 - 1939
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Šakių apskrities ligoninė
Šakių apskrities ligoninė
1933 - 1937
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
1937
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
1929
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Pastatas Kaune Vilniaus g. 19
Pastatas Kaune Vilniaus g. 19
1924
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
1 43

1926 m. kovo 16 d. Statybos komisijos nutarimu Nr. 4 Ateitininkų Sendraugių sąjungos centro valdybai leista statyti gyvenamąjį mūrinį keturių aukštų namą studentų bendrabučiui. 1927 m. rugpjūčio 9 d., vykstant statybai, pateiktas prašymas leisti paaukštinti namą iki penkių aukštų, „kad duoti galimybės didesniam studentų skaičiui gyventi“[1]. Leidimas buvo gautas, bet „su sąlyga, kad ir penktas aukštas būtų aprūpintas liftu“[2].


Archyve aptiktas projektas, persmelktas istorizmo formų, būdingas ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio Felikso Vizbaro kūrybai. Vis dėlto, nors sakoma, kad statybos vyko ateitininkų sklype, tačiau šiandien čia stovintis pastatas gerokai skiriasi nuo pirminio projekto. Iki mūsų dienų išlikęs ateitininkų rūmų pastatas iškilo maždaug 1929 metais.


Kaip galima spręsti iš to meto spaudos, netrukus po pastatymo, 1931 m. vasarą, rūmai rekonstruoti ir sumoderninti. Rekonstrukcija vykdyta pagal Algirdo Šalkauskio projektą. Pirmasis rūmų architektas F. Vizbaras apie modernizaciją atsiliepdamas itin kritiškai, ją įvardijo kaip „keturkampiškų dėžių“ stilių: „Išmetimas kolonų iš salės yra niekuo nepateisinamas, juo labiau, kad jos buvo pastatytos ne vien dekoracijai, bet drauge sudarė ir konstrukcijos dalį, nes ant jų guli tam tikras svoris viršuj stovinčios mūro sienos. Žinoma, jei visur laikytis keturkampiškų dėžių formos, tai joniško orderio apvalios kolonos (tiesa, dėl lėšų stokos dar galutinai neišbaigtos) galėjo kai kam atrodyti prieštaraujančios šiam dėžių stiliui“[3]. Atsikirsdamas A. Šalkauskis kai kuriuos ankstesnius sprendimus netruko pavadinti „architektoniniu konfūzu“[4].


Tokia architektų diskusija byloja ne tik apie skirtingas senosios ir naujosios architektų kartos architektūrines mokyklas, tačiau ir apie gana gyvą tarpukario metų architektūros kultūrą ir kritiką. Turėdami galvoje, kad pati fasado struktūra, kurią matome archyviniame projekte ir dabar stovinčiame name, gana panaši (trys dalys, šoniniai rizalitai ir t. t.), galime daryti prielaidą, kad tai tas pats, tik gerokai sumodernintas pastatas.


Vaidas Petrulis


 



[1] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 5.


[2] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 6.


[3] Jakštas, A. Dėl praeito ir būsimo ateitininkų namų remonto. Lietuvos aidas, 1932, nr. 107.


[4] Šalkauskis, A. Dėl praeito ateitininkų namų remonto. Lietuvos aidas, 1932, nr. 128.


Fasado brėžinys. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 9
Fasado brėžinys. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 9
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 11
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 11
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Rūmų vaizdas 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., PK-1676
Rūmų vaizdas 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., PK-1676
Pagrindinis rūmų fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Pagrindinis rūmų fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus laiptų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus laiptų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Rūmų fasadas iš kiemo pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Rūmų fasadas iš kiemo pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.
1939 m. liepos 8 d. buvo pateiktas prašymas statyti dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą su rūsiu Ateitininkų sąjungos sklypo kieme. Projektą parengė statybos inžinierius Jonas Kriaučiūnas. Tačiau 1939 m. spalio 23 d. Kauno miesto savivaldybės...
Gyvenamasis namas Ateitininkų sąjungos sklype (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 13A
1939 m. liepos 8 d. buvo pateiktas prašymas statyti dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą su rūsiu Ateitininkų sąjungos sklypo kieme. Projektą parengė statybos inžinierius Jonas Kriaučiūnas. Tačiau 1939 m. spalio 23 d. Kauno miesto savivaldybės...