Vienybės aikštė Kaune
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Vienybės aikštės užuomazgos radosi XIX a. viduryje, kai buvo sudarytas Kauno miesto planas. Carinės Rusijos laikotarpiu, o vėliau ir tarpukariu čia daugiausia buvo statomi administracinės ir komercinės paskirties objektai<a name="_ftnref1" href="Content/tiny_mce/plugins/paste/blank.htm#_ftn1"></a>[1]. Sovietmečiu aikštės (tuomet J. Janonio) vaizdas pasikeitė, nes buvo intensyviai įgyvendinamas 1960 m. architektų V. Stausko ir S. Bartusevičiaus parengtas projektas. Čia telkėsi administracinės, kultūrinės ir švietimo paskirties pastatai. Pagrindiniai statybos darbai vyko nuo septinto dešimtmečio pradžios iki 1975 m., kai iškilo Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai (1965; toliau – PSPI), Politinio švietimo namai (1974; dab. VDU centriniai rūmai) ir Miestų statybos projektavimo instituto rūmai (1975; toliau – MSPI).</p>
<p style="text-align: justify;">Aikštės kompozicija yra unikali tiek Kauno, tiek Lietuvos mastu. Šio urbanistinio audinio horizontalias plokštumas galima skaidyti į keturias dalis. Pagrindinė, tuomet reprezentacinė, dalis (90x110 m)<a name="_ftnref2" href="Content/tiny_mce/plugins/paste/blank.htm#_ftn2"></a>[2], apribota PSPI ir MSPI, Vytauto Didžiojo muziejaus šoninio vakarinio fasado bei lapuočių medžių eilės. Vakaruose prie šios dalies šliejasi Karo muziejaus sodelis, kuris yra tarsi atvira aikštės tąsa iki pat Maironio gatvės. Čia pastebimas konceptualus erdvinis planavimas: dvi pagrindinės vertikalios dominanės – kariliono bokštas ir PSPI aukštutinė dalis – erdvėje suformuoja reprezentazinės bei pėsčiųjų zonos ribas. Taip pat PSPI pastatas tarsi uždaro Karo muziejaus sodelio perspektyvą.</p>
<p style="text-align: justify;">Kitos dvi plokštumos išdėstytos pietinėje S. Daukanto g. pusėje. Viena ties KTU centriniais rūmais buvo skirta automobiliams statyti, o kita, S. Daukanto g. rytuose, pastačius Politinio švietimo namus (dabartinius VDU centrinius rūmus) pavirto skveru ir savotiška „avanaikšte“[3], po kuria ketinta įrengti 100 vietų požeminę automobilių aikštelę. S. Daukanto gatvės perspektyvinę liniją šiaurėje užsklendžia MSPI rūmai – asketiškų formų, minimalizmo principais suprojektuotas statinys. Jo ryškūs gabaritai kiek užstoja Žaliakalnio šlaitus, tačiau  jis savo ruožtu yra tam tikra ašis ir visos aikštės akcentas. Vis dėlto jungtis su Žaliakalnio rajonu nenutraukta. Perspektyvinę liniją į kalvos siluetą atspindėjo ir tuomet aikštėje stovėjusi Lenino skulptūra, nežymiai patraukta į rytus nuo šiaurės – pietų kompozicinės ašies – menamos S. Daukanto gatvės tąsos. Žvelgiant į tuometį aikštės akcentą – Lenino skulptūrą, jos fone atsiveria aukštyn per V. Putvinskio gatvės pastatų siluetus kylanti ir ties Prisikėlimo bažnyčios bokštu užsibaigianti perspektyvinė linija.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip teigia V. Stauskas, kurdami šį ansamblį architektai tyrinėjo renesansinių aikščių pavyzdžius, jų erdvės tvarkymo principus<a name="_ftnref4" href="Content/tiny_mce/plugins/paste/blank.htm#_ftn4"></a>[4]. Tai atsispindi Vienybės aikštės tūrinėje erdvinėje kompozicijoje, stačiakampės dalies (visa aikštės plokštuma be Karo muziejaus sodelio) kraštinių santykis 3:5 atitinka „auksinio pjūvio“ taisyklę<a name="_ftnref5" href="Content/tiny_mce/plugins/paste/blank.htm#_ftn5"></a>[5]. Vienybės aikštė – ryškiausias miesto centro tūrinis akcentas bei vienas nuosekliausiai išbaigtų ansamblių Kauno mieste, architektūriškai ir urbanistiškai priderintas prie iki tol susiklosčiusio ir išlikusio paveldo.</p>
<p style="text-align: justify;">Atgavus nepriklausomybę, Karo muziejaus sodelyje atstatyta skulptoriaus J. Zikaro „Laisvės“ statula bei kiti anksčiau čia stovėję nacionaliniai paminklai. Gerokai pakeistas MSPI eksterjeras įgavo „slick-tech“ krypties bruožų ir kiek pažeidė aikštės šiaurinės dalies architektūrinį vientisumą.</p>
<p><em>Kastytis Rudokas</em></p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Vienybės a.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1848
Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika, Sovietmetis
Architektūros šakos: Urbanistika, Aikštė
Medžiagos: Mūras (plytų), Mūras (mišrus), Metalas, Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 41

Vienybės aikštės užuomazgos radosi XIX a. viduryje, kai buvo sudarytas Kauno miesto planas. Carinės Rusijos laikotarpiu, o vėliau ir tarpukariu čia daugiausia buvo statomi administracinės ir komercinės paskirties objektai[1]. Sovietmečiu aikštės (tuomet J. Janonio) vaizdas pasikeitė, nes buvo intensyviai įgyvendinamas 1960 m. architektų V. Stausko ir S. Bartusevičiaus parengtas projektas. Čia telkėsi administracinės, kultūrinės ir švietimo paskirties pastatai. Pagrindiniai statybos darbai vyko nuo septinto dešimtmečio pradžios iki 1975 m., kai iškilo Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai (1965; toliau – PSPI), Politinio švietimo namai (1974; dab. VDU centriniai rūmai) ir Miestų statybos projektavimo instituto rūmai (1975; toliau – MSPI).


Aikštės kompozicija yra unikali tiek Kauno, tiek Lietuvos mastu. Šio urbanistinio audinio horizontalias plokštumas galima skaidyti į keturias dalis. Pagrindinė, tuomet reprezentacinė, dalis (90x110 m)[2], apribota PSPI ir MSPI, Vytauto Didžiojo muziejaus šoninio vakarinio fasado bei lapuočių medžių eilės. Vakaruose prie šios dalies šliejasi Karo muziejaus sodelis, kuris yra tarsi atvira aikštės tąsa iki pat Maironio gatvės. Čia pastebimas konceptualus erdvinis planavimas: dvi pagrindinės vertikalios dominanės – kariliono bokštas ir PSPI aukštutinė dalis – erdvėje suformuoja reprezentazinės bei pėsčiųjų zonos ribas. Taip pat PSPI pastatas tarsi uždaro Karo muziejaus sodelio perspektyvą.


Kitos dvi plokštumos išdėstytos pietinėje S. Daukanto g. pusėje. Viena ties KTU centriniais rūmais buvo skirta automobiliams statyti, o kita, S. Daukanto g. rytuose, pastačius Politinio švietimo namus (dabartinius VDU centrinius rūmus) pavirto skveru ir savotiška „avanaikšte“[3], po kuria ketinta įrengti 100 vietų požeminę automobilių aikštelę. S. Daukanto gatvės perspektyvinę liniją šiaurėje užsklendžia MSPI rūmai – asketiškų formų, minimalizmo principais suprojektuotas statinys. Jo ryškūs gabaritai kiek užstoja Žaliakalnio šlaitus, tačiau  jis savo ruožtu yra tam tikra ašis ir visos aikštės akcentas. Vis dėlto jungtis su Žaliakalnio rajonu nenutraukta. Perspektyvinę liniją į kalvos siluetą atspindėjo ir tuomet aikštėje stovėjusi Lenino skulptūra, nežymiai patraukta į rytus nuo šiaurės – pietų kompozicinės ašies – menamos S. Daukanto gatvės tąsos. Žvelgiant į tuometį aikštės akcentą – Lenino skulptūrą, jos fone atsiveria aukštyn per V. Putvinskio gatvės pastatų siluetus kylanti ir ties Prisikėlimo bažnyčios bokštu užsibaigianti perspektyvinė linija.


Kaip teigia V. Stauskas, kurdami šį ansamblį architektai tyrinėjo renesansinių aikščių pavyzdžius, jų erdvės tvarkymo principus[4]. Tai atsispindi Vienybės aikštės tūrinėje erdvinėje kompozicijoje, stačiakampės dalies (visa aikštės plokštuma be Karo muziejaus sodelio) kraštinių santykis 3:5 atitinka „auksinio pjūvio“ taisyklę[5]. Vienybės aikštė – ryškiausias miesto centro tūrinis akcentas bei vienas nuosekliausiai išbaigtų ansamblių Kauno mieste, architektūriškai ir urbanistiškai priderintas prie iki tol susiklosčiusio ir išlikusio paveldo.


Atgavus nepriklausomybę, Karo muziejaus sodelyje atstatyta skulptoriaus J. Zikaro „Laisvės“ statula bei kiti anksčiau čia stovėję nacionaliniai paminklai. Gerokai pakeistas MSPI eksterjeras įgavo „slick-tech“ krypties bruožų ir kiek pažeidė aikštės šiaurinės dalies architektūrinį vientisumą.


Kastytis Rudokas


1848-1850 m. naujosios miesto dalies plano projektas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 8
1848-1850 m. naujosios miesto dalies plano projektas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 8
1860 m. naujoji miesto dalis (esama būklė). Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 8.
1860 m. naujoji miesto dalis (esama būklė). Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 8.
1861 m. Kauno tikrosos būklės planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1861 m. Kauno tikrosos būklės planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1863 m. Kauno miesto dalies planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1863 m. Kauno miesto dalies planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1863 m. (apie) tikrosios būkles planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1863 m. (apie) tikrosios būkles planas. Kauno miesto planai, KAA, 2007
1885 m. plano fragmentas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 10
1885 m. plano fragmentas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 10
S. Daukanto g. ir Vienybės a. 1905 m. Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 14
S. Daukanto g. ir Vienybės a. 1905 m. Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 14
1910-1915 planas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 12
1910-1915 planas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 12
Aikštės vaizdas apie 1924-1925 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė. 1983, p. 18
Aikštės vaizdas apie 1924-1925 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė. 1983, p. 18
Aikštės vaizdas apie 1924-1927 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė. 1983, p. 18
Aikštės vaizdas apie 1924-1927 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė. 1983, p. 18
Aikštės šiaurės rytų dalis apie 1931 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 22
Aikštės šiaurės rytų dalis apie 1931 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 22
Aikštės šiaurinė dalis apie 1931 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 22
Aikštės šiaurinė dalis apie 1931 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 22
Aikštės vaizdas 1934 m. Iš: "Akademikas", 1934, nr. 14, p. 312
Aikštės vaizdas 1934 m. Iš: "Akademikas", 1934, nr. 14, p. 312
Aikštės vaizdas iš Karo muziejaus bokšto. Iš: "Jaunoji Karta", 1936, nr. 22, p. 1
Aikštės vaizdas iš Karo muziejaus bokšto. Iš: "Jaunoji Karta", 1936, nr. 22, p. 1
Pasivaikščiojimas po Vienybės aikštę. Iš: „Sveikata ir darbas", 1939, nr. 6
Pasivaikščiojimas po Vienybės aikštę. Iš: „Sveikata ir darbas", 1939, nr. 6
1950 m. aikštės schema. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
1950 m. aikštės schema. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1956 m. J. Kiškio nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. J. Kiškio nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. J. Kiškio nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. J. Kiškio nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. Janavičiaus nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. Janavičiaus nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. S. Lukošiaus nuotr., KTU ASI archyvas
Aikštės vaizdas apie 1956 m. S. Lukošiaus nuotr., KTU ASI archyvas
1960 m. aikštės maketas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
1960 m. aikštės maketas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
1960 m. užstatymo projekto schema. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
1960 m. užstatymo projekto schema. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 26
1966 m. konkursinio projekto maketas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 28
1966 m. konkursinio projekto maketas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 28
1968 m. aikštės ir muziejaus sodelio projektas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 4
1968 m. aikštės ir muziejaus sodelio projektas. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983, p. 4
1968 m. aikštės projektas. Iš: "Statyba ir architektūra", 1970, nr. 4
1968 m. aikštės projektas. Iš: "Statyba ir architektūra", 1970, nr. 4
1969 m. aikštės projektas. Iš: "Statyba ir architektūra", 1969, nr. 3
1969 m. aikštės projektas. Iš: "Statyba ir architektūra", 1969, nr. 3
Aikštės vaizdas 1971 m. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas 1971 m. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1975 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas apie 1975 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Aikštės vaizdas 1976 m. Iš: "Statyba ir architektūra", nr. 8
Aikštės vaizdas 1976 m. Iš: "Statyba ir architektūra", nr. 8
Vienybės aikštė iš paukščio skrydžio. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Vienybės aikštė iš paukščio skrydžio. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Paminklas Leninui Vienybės aikštėje. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Paminklas Leninui Vienybės aikštėje. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Stelos Vienybės aikštėje. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Stelos Vienybės aikštėje. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Aikštės vaizdas 1983 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Aikštės vaizdas 1983 m. Iš: Miškinis, A. J. Janonio aikštė, 1983
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Aikštės vaizdas 2011 m., K. Rudoko nuotr.
Pramoninės statybos projektavimo institutas buvo viena svarbiausių projektavimo organizacijų sovietinėje Lietuvoje. Čia dirbo daugiau nei 1000 darbuotojų. Antai 1968 m. spaudoje teigiama, kad „institute dirba 1100 darbuotojų, kurie atlieka 40 proc...
Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai („Pramprojektas“) (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g. 60
Pramoninės statybos projektavimo institutas buvo viena svarbiausių projektavimo organizacijų sovietinėje Lietuvoje. Čia dirbo daugiau nei 1000 darbuotojų. Antai 1968 m. spaudoje teigiama, kad „institute dirba 1100 darbuotojų, kurie atlieka 40 proc...
Architektui B. Zabulioniui aštuntojo dešimtmečio pradžioje teko nelengva užduotis – suprojektuoti tuomečius Politinio švietimo rūmus (dabar VDU centriniai rūmai). Pastatas turėjo kompoziciškai užbaigti Vienybės aikštės (tada J. Janonio a.)...
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas) (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Daukanto g. 28
Architektui B. Zabulioniui aštuntojo dešimtmečio pradžioje teko nelengva užduotis – suprojektuoti tuomečius Politinio švietimo rūmus (dabar VDU centriniai rūmai). Pastatas turėjo kompoziciškai užbaigti Vienybės aikštės (tada J. Janonio a.)...
Lakoniškas, stačiakampis MSPI tūris buvo formuojamas kaip vienas svarbiausių miesto centrinės dalies urbanistinių elementų, kurio užduotis užbaigti reprezentacinės miesto aikštės šiaurinę dalį bei sukurti architektūrinį foną S. Daukanto gatvės...
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras) (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g. 62
Lakoniškas, stačiakampis MSPI tūris buvo formuojamas kaip vienas svarbiausių miesto centrinės dalies urbanistinių elementų, kurio užduotis užbaigti reprezentacinės miesto aikštės šiaurinę dalį bei sukurti architektūrinį foną S. Daukanto gatvės...
Vytauto Didžiojo muziejaus statyba, vienas iš reikšmingiausių tarpukario architektūrinių reiškinių, užsitęsė bemaž visą nepriklausomybės laikotarpį. Vienybės aikštė kaip reprezentacinis kompleksas pradėta formuoti 1921 m., čia įkūrus muziejų bei...
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Donelaičio g. 64, V. Putvinskio g. 55
Vytauto Didžiojo muziejaus statyba, vienas iš reikšmingiausių tarpukario architektūrinių reiškinių, užsitęsė bemaž visą nepriklausomybės laikotarpį. Vienybės aikštė kaip reprezentacinis kompleksas pradėta formuoti 1921 m., čia įkūrus muziejų bei...