Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
(Išlikęs
, k.k.v.r.
16005
)
<p style="text-align: justify;">1922 m. kilo idėja tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pastatyti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu ir įkūnytų „ilgas mūsų tautos kančias ir sunkias jos kovas, o ypatingai didžiausią mūsų laimėjimą – nepriklausomos valstybės prisikėlimą“<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]. 1926 m. buvo įregistruota statybos ir vykdomojo komiteto taryba bei įstatai. Tarybos ir komiteto garbės pirmininkais išrinkti Kauno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas bei Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, vykdomojo komiteto pirmininku paskirtas Žaliakalnio bažnyčios rektorius kun. Feliksas Kapočius[2]. 1928 m. miesto savivaldybė būsimai bažnyčiai padovanojo sklypą Žaliakalnyje, prie Žemaičių gatvės.</p>
<p style="text-align: justify;">Tais pačiais metais paskelbto bažnyčios projekto konkurso nuotatai reikalavo, kad bažnyčia būtų „sulig autoriaus nuožiūra, bet pageidaujama, kad charakterizuotų Lietuvos dvasios ypatybes, sietųsi su jos garbinga praeitimi ir kova už nepriklausomybę, kad išorinė išvaizda savaime būtų tos kovos monumentas...“<a name="_ftnref2"></a>[3] Tiesa, vos suformavus idėją, atsirado nemažas būrys prieštaraujančių tiek dėl netinkamos urbanistinės vietos (susisiekimo su apatine miesto dalimi stoka), tiek dėl pačios bažnyčios idėjos: „Nepriklausomybės paminklas turi būti visos tautos paminklas, be tikybos, kalbos ir politinių pažiūrų skirtumo“<a name="_ftnref4" href="#_ftn4"></a>[4]. Būta siūlymų bažnyčią pakeisti paminklu Nežinomam knygnešiui, muziejumi ir pan.<a name="_ftnref5" href="#_ftn5"></a>[5]. Vis dėlto konkursas 1928 m. buvo paskelbtas. Iš gautų 15 projektų, trys darbai buvo premijuoti. Pirmoji premija skirta Jonui Krasauskui, antroji – Feliksui Vizbarui, o tečioji atiteko Karoliui Reisonui. Tačiau buvo nuspręsta, kad „nei vienas jų neatitiko paminklinės idėjos“ ir „pasitarus su kai kuriais specialistais architektoriais ir visuomenėje žymiais asmenimis“<a name="_ftnref6" href="#_ftn6"></a>[6] bažnyčios statyba pavesta K. Reisonui, kuris konkursui patektą savo projektą gerokai perdirbo ir sukūrė įspūdingą gelžbetoninį 83 metrų aukščio sraigtinės piramidės tūrį, kurį turėjo vainikuoti milžiniška „7 metrų Kristaus Priskėlimo statula“<a name="_ftnref7" href="#_ftn7"></a>[7]. Tikėta, kad statinys „suteiks Kaunui charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui“<a name="_ftnref8" href="#_ftn8"></a>[8].</p>
<p style="text-align: justify;">Anuomet spaudoje šis projektas sukėlė itin karštų debatų ir protestų. Aktyviausiai savo nepasitenkinimą reiškė meno istorikė Halina Kairiūkštytė-Jacynienė, Balys Sruoga, Vinco Kudirkos draugija, kurie projektuojamoje bažnyčioje įžvelgė „stiliaus tribušoniškumą“, „profanišką pobūdį“ ir lietuvių tautos „kūrybinės potencijos nepajėgumą“<a name="_ftnref9" href="#_ftn9"></a>[9]. Tad nors pastarajam projektui įgyvendinti buvo pradėtos rinkti aukos, po ilgų debatų, o ir „pablogėjus krašto ekonominei būklei“, įspūdingojo skulptūriško projekto atsisakyta, o 1933 m. parengtas galutinis, kur kas asketiškesnis, kiek kuklesnio mastelio (pirmasis projektas talpino 5000 tikinčiųjų, antrasis - 3000, iki 70 m. sumažėjo ir didžiojo bokšto aukštis), modernizmo stilistikai gan artimas sprendimas. Tačiau ir mažesnė bažnyčia buvo projektuota kaip didžiausia Pabaltijo šalyse, ji taip pat turėjo išlikti tautos panteonu.</p>
<p style="text-align: justify;">Bažnyčios pamatus nuspręsta kloti iš gelžbetoninių polių (25x25, 3,5-6,5 m ilgio), kurie „Lietuvos civilinėje statyboje pirmusyk pritaikomi tokiu plačiu mastu“<a name="_ftnref10" href="#_ftn10"></a>[10]. Tokių polių įkalta 900. Sienos – gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu. Lubos plokščios ir „padarytos iš aukštų geležies betono balkių, tarp kurių dedamos geležies betono plytos, kaskado formos, nuo to ne tik susidarys tam tikras architektūrinis vaizdas, bet kartu bus ir labai tvirta konstrukcija“<a name="_ftnref11" href="#_ftn11"></a>[11]. Be plokščio stogo, kuris buvo svarbiausia tarptautinio modernizmo architektūrinės kalbos „citata“, būta planų panaudoti ir simbolinį modernumo ženklą – ryškius elektrinius žibintus: „Per didžiąsias šventes didžiajame bažnyčios bokšte bus uždegami stiprūs elektros žiburiai, kurie paskleis šviesos prošvaistes po plačias apylinkes“<a name="_ftnref12" href="#_ftn12"></a>[12]. Nors, palyginti su pirmuoju projektu, statinys kur kas paprastesnis, bažnyčios reprezentacinę „tautos šventovės“ funkciją planuota pabrėžti įvairiais dekoratyviniais sprendimais: „Didysis bažnyčios altorius bus lyg arka lietuvių tautos sandoros su Dievu, už altoriaus bus milžiniškas paveikslas: Lietuvos senkapiai su pakrupusiais kryžiais, už kurių rausvuos spinduliuose kyla Vytis – Lietuvos atgimimas; ant stogo po atviru dangumi bus išliedinti skulptūriniai Kristaus kryžiaus keliai, kurių greta bus pavaizduota ir mūsų tautos kruvini kryžiaus keliai – lietuvių kentėjimai už savo tikėjimą ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę. Tokie kryžiaus keliai bus pirmieji visame krikščioniškame pasaulyje“, - buvo rašoma 1939 m. leidinyje, skirtame bažnyčios statybai[13].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors pradėjus statybą optimistiškai tikėtasi, kad bažnyčia kainuos apie 3–5 milijonus litų, iš kurių trečdalį finansuos valstybė, o kita dalis bus surinkta aukomis ir darbą pavyks pabaigti per 3–4 metus, net ir naujuoju projektu gerokai sumažinus sąmatą, statybos nebuvo baigtos iki sovietinės okupacijos. Vokiečių okupacijos metais čia buvo popieriaus sandėlis. 1952 m. statinys pritaikytas Radijo gamyklai ir tik 1988 m. grąžintas tikintiesiems. 1989 m. architektas H. Žukauskas ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto Gelžbetonio konstrukcijų katedros specialistai, vadovaujami profesoriaus A. Kudzio, parengė bažnyčios atstatymo projektą<a name="_ftnref14" href="#_ftn14"></a>[14]. Tačiau bažnyčios statyba buvo baiga tik 2004 m. Galutinį projektą parengė buvęs ilgametis Kauno miesto vyriausiasis architektas Algimantas Sprindys<a name="_ftnref15" href="#_ftn15"></a>[15]. Kaip ir planuota tarpukariu, rūsio patalpoje įkurtas kolumbariumas ir koplytėlė.</p>
<p style="text-align: justify;">Dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės bažnyčia yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Santūraus, detalėmis neperkrauto, plokščio stogo ir modernių konstrukcijų statinyje tarptautinės modernizmo idėjos susipynusios su lokaliomis formų interpretacijomis. Vienas svarbiausių estetinių sprendimų – tankus vertikalių linijų ritmas – akivaizdžiai būdingas daugeliui visuomeninės paskirties Kauno tarpukario objektų.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis, Beata Brazdžionytė</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<hr style="text-align: justify;" size="1" />
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Statykime nepriklausomybės atgavimo paminklą. <em>Darbininkas</em>, 1928, gegužės 6.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] Strimaitis, J. Nepriklausomos Lietuvos didis paminklas, <em>Lietuva</em>, 1926, sausio 13.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn3" href="#_ftnref3"></a>[3] Žukauskas, H. Paminklas tautai. <em>Literatūra ir menas</em>, 1989, liepos 8.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn4" href="#_ftnref4"></a>[4] Staugaitis, J. D-ro Vinco Kudirkos švietimo draugijos narių susirinkimo rezoliucija Prisikėlimo Bažnyčios statymo klausimu. <em>Lietuvos žinios</em>, 1930, vasario 8.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn5" href="#_ftnref5"></a>[5] Ruseckas, P. Statykim paminklą nežinomam knygnešiui. <em>Lietuvos žinios, </em>1923, rugpjūčio 22.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn6" href="#_ftnref6"></a>[6] Tauto prisikėlimo monumentas. <em>Lietuvos aidas</em>, 1929, kovo 28.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn7" href="#_ftnref7"></a>[7] Prisikėlimo bažnyčios projektas. <em>Lietuvos aidas, </em>1929, spalio 29.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn8" href="#_ftnref8"></a>[8] Prisikėlimo  bažnyčia. <em>Lietuvos aidas, </em>1929, liepos 9.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn9" href="#_ftnref9"></a>[9] Kairiūkštytė-Jacynienė, H. Dėl Prisikėlimo bažnyčios kritikos. <em>Lietuvos aidas</em>, 1929, lapkričio 28.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn10" href="#_ftnref10"></a>[10] Reisonas, K. Prisikėlimo bažnyčios statyba. <em>Savivaldybė</em>, 1933, Nr. 7.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn11" href="#_ftnref11"></a>[11] Ten pat, p. 30.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn12" href="#_ftnref12"></a>[12] <em>Tėvynės garbei.</em> Kaunas: Žaibas, 1939, p. 4.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn13" href="#_ftnref13"></a>[13] <em>Tėvynės garbei.</em> Kaunas: Žaibas, 1939, p. 3.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn14" href="#_ftnref14"></a>[14] Prisikėlimo bažnyčia. In <em>Kauno architektūra.</em> Vilnius: Mokslas, 1991, p. 351.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn15" href="#_ftnref15"></a>[15] Plačiau žr. Almonaitytė-Navickienė, V.; Algimantas Sprindys - Nulla dies sine linea. <em>Archiforma, </em>2006, nr. 1, p. 42.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Žemaičių g. 31A
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karolis Reisonas
Metai: 1933
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Bažnyčia, Architektūra, Statinys, Sakraliniai
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis
Nuotraukos: 24
Susiję objektai
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
1935 - 1936
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Karo invalidų bendrabutis
Karo invalidų bendrabutis
1934 - 1935
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
1932 - 1933
Jono Vileišio namas Kaune
Jono Vileišio namas Kaune
1930
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
1932 - 1933
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
1938
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
1932 - 1934
Abramo Gotlibo namas Kaune
Abramo Gotlibo namas Kaune
1930 - 1931
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
1933 - 1935
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
1937
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
1930 - 1931
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
1928
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
1931 - 1932
Antano Gylio ligoninės pastatas
Antano Gylio ligoninės pastatas
1932 - 1934
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
1937
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
1935 - 1936
Kino teatras "Romuva" Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
1938 - 1940
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
1930 - 1931
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
1932
Sporto halė Kaune
Sporto halė Kaune
1938 - 1939
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
1934
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
1929 - 1936
Č. Pacevičiaus vila
Č. Pacevičiaus vila
1935
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
1937
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Ugniagesių rūmai Kaune
Ugniagesių rūmai Kaune
1929 - 1930
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
1934 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
1933 - 1935
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
1938 - 1939
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
1932 - 1934
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
1937 - 1938
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
1791 - 1934
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
1937
Žaliakalnio funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
1931
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
1931
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
1932
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
1937 - 1940
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1937 - 1939
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
1929 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
1931 - 1932
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
1938
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
1930
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
1939
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
1931 - 1933
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
1931 - 1940
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
1939
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
1938
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
1930
Žydų realinė gimnazija Kaune
Žydų realinė gimnazija Kaune
1931
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
1935 - 1937
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
1934
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Raseinių senojo pašto pastatas
Raseinių senojo pašto pastatas
1933 - 1934
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
1934
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
1929 - 1931
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
1923 - 1930
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
1930
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
1934
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
1935
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
1938
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Prienų karinis miestelis
Prienų karinis miestelis
1935 - 1939
Raseinių karinis miestelis
Raseinių karinis miestelis
1936 - 1939
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
1900 - 1940
Telšių karinis miestelis
Telšių karinis miestelis
1939
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
1920 - 1940
Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas
Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas
1929 - 1930
Seredžiaus karinis miestelis
Seredžiaus karinis miestelis
1936 - 1939
Pajuosčio karinis miestelis
Pajuosčio karinis miestelis
1931 - 1939
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Žemaičių muziejus „Alka“
Žemaičių muziejus „Alka“
1936 - 1941
Kėdainių gimnazija
Kėdainių gimnazija
1935 - 1944
Vila „Šilelis“
Vila „Šilelis“
1938 - 1939
Vila Naglio g. 8
Vila Naglio g. 8
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
1939
Meilacho Melamedo namas Kaune
Meilacho Melamedo namas Kaune
1938 - 1939
Janinos Rožanskienės namas
Janinos Rožanskienės namas
1939
Dumbrių namas Ukmergėje
Dumbrių namas Ukmergėje
1933
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
1937 - 1940
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
1933
Maušos ir Natano Feinbergų namas
Maušos ir Natano Feinbergų namas
1929
Liongino Juknevičiaus namas
Liongino Juknevičiaus namas
1937
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
1931 - 1932
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
1934
Alytaus trečioji pradinė mokykla
Alytaus trečioji pradinė mokykla
1937
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
1913 - 1931
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Panevėžio ligonių kasos
Panevėžio ligonių kasos
1936 - 1937
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
1933
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
1933 - 1936
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Raseinių pradžios mokykla
Raseinių pradžios mokykla
1933
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
1932
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
1935 - 1937
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
Palemono pradžios mokykla
Palemono pradžios mokykla
1935 - 1937
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
1931
1 105

1922 m. kilo idėja tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pastatyti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu ir įkūnytų „ilgas mūsų tautos kančias ir sunkias jos kovas, o ypatingai didžiausią mūsų laimėjimą – nepriklausomos valstybės prisikėlimą“[1]. 1926 m. buvo įregistruota statybos ir vykdomojo komiteto taryba bei įstatai. Tarybos ir komiteto garbės pirmininkais išrinkti Kauno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas bei Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, vykdomojo komiteto pirmininku paskirtas Žaliakalnio bažnyčios rektorius kun. Feliksas Kapočius[2]. 1928 m. miesto savivaldybė būsimai bažnyčiai padovanojo sklypą Žaliakalnyje, prie Žemaičių gatvės.


Tais pačiais metais paskelbto bažnyčios projekto konkurso nuotatai reikalavo, kad bažnyčia būtų „sulig autoriaus nuožiūra, bet pageidaujama, kad charakterizuotų Lietuvos dvasios ypatybes, sietųsi su jos garbinga praeitimi ir kova už nepriklausomybę, kad išorinė išvaizda savaime būtų tos kovos monumentas...“[3] Tiesa, vos suformavus idėją, atsirado nemažas būrys prieštaraujančių tiek dėl netinkamos urbanistinės vietos (susisiekimo su apatine miesto dalimi stoka), tiek dėl pačios bažnyčios idėjos: „Nepriklausomybės paminklas turi būti visos tautos paminklas, be tikybos, kalbos ir politinių pažiūrų skirtumo“[4]. Būta siūlymų bažnyčią pakeisti paminklu Nežinomam knygnešiui, muziejumi ir pan.[5]. Vis dėlto konkursas 1928 m. buvo paskelbtas. Iš gautų 15 projektų, trys darbai buvo premijuoti. Pirmoji premija skirta Jonui Krasauskui, antroji – Feliksui Vizbarui, o tečioji atiteko Karoliui Reisonui. Tačiau buvo nuspręsta, kad „nei vienas jų neatitiko paminklinės idėjos“ ir „pasitarus su kai kuriais specialistais architektoriais ir visuomenėje žymiais asmenimis“[6] bažnyčios statyba pavesta K. Reisonui, kuris konkursui patektą savo projektą gerokai perdirbo ir sukūrė įspūdingą gelžbetoninį 83 metrų aukščio sraigtinės piramidės tūrį, kurį turėjo vainikuoti milžiniška „7 metrų Kristaus Priskėlimo statula“[7]. Tikėta, kad statinys „suteiks Kaunui charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui“[8].


Anuomet spaudoje šis projektas sukėlė itin karštų debatų ir protestų. Aktyviausiai savo nepasitenkinimą reiškė meno istorikė Halina Kairiūkštytė-Jacynienė, Balys Sruoga, Vinco Kudirkos draugija, kurie projektuojamoje bažnyčioje įžvelgė „stiliaus tribušoniškumą“, „profanišką pobūdį“ ir lietuvių tautos „kūrybinės potencijos nepajėgumą“[9]. Tad nors pastarajam projektui įgyvendinti buvo pradėtos rinkti aukos, po ilgų debatų, o ir „pablogėjus krašto ekonominei būklei“, įspūdingojo skulptūriško projekto atsisakyta, o 1933 m. parengtas galutinis, kur kas asketiškesnis, kiek kuklesnio mastelio (pirmasis projektas talpino 5000 tikinčiųjų, antrasis - 3000, iki 70 m. sumažėjo ir didžiojo bokšto aukštis), modernizmo stilistikai gan artimas sprendimas. Tačiau ir mažesnė bažnyčia buvo projektuota kaip didžiausia Pabaltijo šalyse, ji taip pat turėjo išlikti tautos panteonu.


Bažnyčios pamatus nuspręsta kloti iš gelžbetoninių polių (25x25, 3,5-6,5 m ilgio), kurie „Lietuvos civilinėje statyboje pirmusyk pritaikomi tokiu plačiu mastu“[10]. Tokių polių įkalta 900. Sienos – gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu. Lubos plokščios ir „padarytos iš aukštų geležies betono balkių, tarp kurių dedamos geležies betono plytos, kaskado formos, nuo to ne tik susidarys tam tikras architektūrinis vaizdas, bet kartu bus ir labai tvirta konstrukcija“[11]. Be plokščio stogo, kuris buvo svarbiausia tarptautinio modernizmo architektūrinės kalbos „citata“, būta planų panaudoti ir simbolinį modernumo ženklą – ryškius elektrinius žibintus: „Per didžiąsias šventes didžiajame bažnyčios bokšte bus uždegami stiprūs elektros žiburiai, kurie paskleis šviesos prošvaistes po plačias apylinkes“[12]. Nors, palyginti su pirmuoju projektu, statinys kur kas paprastesnis, bažnyčios reprezentacinę „tautos šventovės“ funkciją planuota pabrėžti įvairiais dekoratyviniais sprendimais: „Didysis bažnyčios altorius bus lyg arka lietuvių tautos sandoros su Dievu, už altoriaus bus milžiniškas paveikslas: Lietuvos senkapiai su pakrupusiais kryžiais, už kurių rausvuos spinduliuose kyla Vytis – Lietuvos atgimimas; ant stogo po atviru dangumi bus išliedinti skulptūriniai Kristaus kryžiaus keliai, kurių greta bus pavaizduota ir mūsų tautos kruvini kryžiaus keliai – lietuvių kentėjimai už savo tikėjimą ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę. Tokie kryžiaus keliai bus pirmieji visame krikščioniškame pasaulyje“, - buvo rašoma 1939 m. leidinyje, skirtame bažnyčios statybai[13].


Nors pradėjus statybą optimistiškai tikėtasi, kad bažnyčia kainuos apie 3–5 milijonus litų, iš kurių trečdalį finansuos valstybė, o kita dalis bus surinkta aukomis ir darbą pavyks pabaigti per 3–4 metus, net ir naujuoju projektu gerokai sumažinus sąmatą, statybos nebuvo baigtos iki sovietinės okupacijos. Vokiečių okupacijos metais čia buvo popieriaus sandėlis. 1952 m. statinys pritaikytas Radijo gamyklai ir tik 1988 m. grąžintas tikintiesiems. 1989 m. architektas H. Žukauskas ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto Gelžbetonio konstrukcijų katedros specialistai, vadovaujami profesoriaus A. Kudzio, parengė bažnyčios atstatymo projektą[14]. Tačiau bažnyčios statyba buvo baiga tik 2004 m. Galutinį projektą parengė buvęs ilgametis Kauno miesto vyriausiasis architektas Algimantas Sprindys[15]. Kaip ir planuota tarpukariu, rūsio patalpoje įkurtas kolumbariumas ir koplytėlė.


Dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės bažnyčia yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Santūraus, detalėmis neperkrauto, plokščio stogo ir modernių konstrukcijų statinyje tarptautinės modernizmo idėjos susipynusios su lokaliomis formų interpretacijomis. Vienas svarbiausių estetinių sprendimų – tankus vertikalių linijų ritmas – akivaizdžiai būdingas daugeliui visuomeninės paskirties Kauno tarpukario objektų.


Vaidas Petrulis, Beata Brazdžionytė


 



[1] Statykime nepriklausomybės atgavimo paminklą. Darbininkas, 1928, gegužės 6.


[2] Strimaitis, J. Nepriklausomos Lietuvos didis paminklas, Lietuva, 1926, sausio 13.


[3] Žukauskas, H. Paminklas tautai. Literatūra ir menas, 1989, liepos 8.


[4] Staugaitis, J. D-ro Vinco Kudirkos švietimo draugijos narių susirinkimo rezoliucija Prisikėlimo Bažnyčios statymo klausimu. Lietuvos žinios, 1930, vasario 8.


[5] Ruseckas, P. Statykim paminklą nežinomam knygnešiui. Lietuvos žinios, 1923, rugpjūčio 22.


[6] Tauto prisikėlimo monumentas. Lietuvos aidas, 1929, kovo 28.


[7] Prisikėlimo bažnyčios projektas. Lietuvos aidas, 1929, spalio 29.


[8] Prisikėlimo  bažnyčia. Lietuvos aidas, 1929, liepos 9.


[9] Kairiūkštytė-Jacynienė, H. Dėl Prisikėlimo bažnyčios kritikos. Lietuvos aidas, 1929, lapkričio 28.


[10] Reisonas, K. Prisikėlimo bažnyčios statyba. Savivaldybė, 1933, Nr. 7.


[11] Ten pat, p. 30.


[12] Tėvynės garbei. Kaunas: Žaibas, 1939, p. 4.


[13] Tėvynės garbei. Kaunas: Žaibas, 1939, p. 3.


[14] Prisikėlimo bažnyčia. In Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 351.


[15] Plačiau žr. Almonaitytė-Navickienė, V.; Algimantas Sprindys - Nulla dies sine linea. Archiforma, 2006, nr. 1, p. 42.


 


Bažnyčios projektas, laimėjęs 1928 m. konkursą. Iš: "Meno Kultūra", 1928, Nr. 7-8, p. 17
Bažnyčios projektas, laimėjęs 1928 m. konkursą. Iš: "Meno Kultūra", 1928, Nr. 7-8, p. 17
K. Reisono 1928 m. konkursui sukurtas bažnyčios projektas. Iš: "Meno Kultūra", 1928, Nr. 7-8, p. 18
K. Reisono 1928 m. konkursui sukurtas bažnyčios projektas. Iš: "Meno Kultūra", 1928, Nr. 7-8, p. 18
1929 m. neįgyvendintas bažnyčios projektas. Iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) 2003 m. parodos
1929 m. neįgyvendintas bažnyčios projektas. Iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) 2003 m. parodos
Bažnyčios projektas. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 28
Bažnyčios projektas. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 28
K. Reisono sukurtas bažnyčios eskizas. Iš KAVB 2003 m. parodos
K. Reisono sukurtas bažnyčios eskizas. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios planai. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios planai. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios pjūvis. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 29
Bažnyčios pjūvis. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 29
Bažnyčios poliai. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 29
Bažnyčios poliai. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 29
Armatūra bažnyčios poliams. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 28
Armatūra bažnyčios poliams. Iš: "Savivaldybė", 1933, Nr. 7, p. 28
Bažnyčios sklypo planas. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios sklypo planas. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios statyba. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios statyba. Iš KAVB 2003 m. parodos
Bažnyčios vaizdas 1988 m. KTU ASI skaidrynas
Bažnyčios vaizdas 1988 m. KTU ASI skaidrynas
Bažnyčios vaizdas 1988 m., KTU ASI skaidrynas
Bažnyčios vaizdas 1988 m., KTU ASI skaidrynas
Bažnyčios vaizdas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios vaizdas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios vaizdas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios vaizdas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios vaizdas 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios vaizdas 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjeras su laikinu altoriumi 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjeras su laikinu altoriumi 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjeras 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjeras 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m., V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios interjero fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios bokštas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios bokštas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios išorės detalė 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios išorės detalė 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios išorės fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.
Bažnyčios išorės fragmentas 2011 m. V. Petrulio nuotr.