Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis (Neišlikęs) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Karaliaus Mindaugo pr. 38
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Henrikas Balčiūnas
Stiliai: Postmodernizmas
Metai: 1985 - 1988
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Viešbutis
Medžiagos: Gelžbetonis
Nuotraukos: 3
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Sovietmečiu Kaunas palyginti ilgai turėjo tenkintis vieninteliu didesniu „Baltijos“ viešbučiu, kuris buvo pastatytas 1967 metais. Tiesa, jį statant, jau buvo galvojama apie tolesnę tokio tipo objektų plėtrą Kauno mieste – konkrečiai „Britanikos“ ir „Takiosios Neries“ viešbučius[1]. Pastarasis iškilo tik po beveik 20 metų nuo „Baltijos“ atidarymo – 1985 metais. Toks laiko tarpas Kaunui padėjo išvengti bokštinės konfigūracijos viešbučių statymo bumo centrinėse miestų dalyse, kuris aiškiai matomas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose. Vis dėlto 1985 metais pagal architekto Henriko Balčiūno projektą Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“[2] ėmėsi statyti „Inturisto“[3] viešbutį Karaliaus Mindaugo pr.

Tuo metu viešbutis turėjo būti prabangiausias Kaune. Numatyta įrengti 300 įvairaus dydžio kambarių, keletą prabangių restoranų ir barų, konferencijų sales ir net baseiną[4]. Pasak tuometinės spaudos, dabar vadinama „Respublika“ turėjo atitikti „europinius standartus“[5]. Vis dėlto dėl finansinių sunkumų ir tokio viešbučio poreikio stokos, šis grandiozinis projektas, kaip ir „Britanika“, taip ir nebuvo įgyvendintas ir paliko piktžaizdę Kauno miesto centrinėje dalyje.

Turint omeny tokį kontekstą, vertinti šio pastato architektūrą nėra prasminga ir korektiška, tačiau verta aptarti tuometinį sumanymą. Pagal 1988 metais darytą maketą du į priekį išstumtus rizalitus turėjo puošti piramidės formos bokšteliai. Dabar sunku pasakyti, ar tai sąmoningas postmodernios kalbos ieškojimas, ar daugiau noras pratęsti Karaliaus Mindaugo pr. išklotinę, suteikti jai labiau apibrėžtą siluetą, erdviškai derinant „Respublikos“ rizalitus su „Pergalės“ gyvenamojo namo bokšteliu. Tačiau prie postmodernizmo priskirtinas ir įgilinto tūrio pusapskritės arkos formos langas.

Bendrame Kauno miesto centro užstatymo kontekste šis viešbutis dėl savo horizontalios konfigūracijos aiškiai konfrontuoja su nusistovėjusia teritorijos tūrine erdvine kompozicija. Horizontalės įspūdis bandytas silpninti jau minėtais, palyginti siaurais, rizalitais. Tiesa, tiek 1988 m., tiek 1990 m. maketuose rizalitai skaidomi ištisomis vertikaliomis langų juostomis, tačiau iš to, kas įgyvendinta, matome priešingą variantą – horizontalias langų juostas.

Apibendrindami galime įžvelgti didžiulį paradoksą: „Respublikos“ viešbutis, turėjęs tapti vienu iš svarbiausių Kauno miesto turizmo infrastruktūros sistemos objektų, iš tiesų virto labiausiai neigiamu miesto architektūros simboliu. Nors po Nepriklausomybės atkūrimo būta įvairių priešprojektinių pasiūlymų, diskusijų ir svarstymų, kaip šį pastatą derėtų sutvarkyti, kol kas sunkūs monolitiniai griaučiai dunkso neužbaigti.

Kastytis Rudokas


[1] Putna, J. Viešbučių statyba Kaune. Statyba ir architektūra, 1965, nr. 10, p. 13.

[2] Tiesa, vėliau rangos darbus perėmė Kauno statybos susivienijimas „Monolitas“.

[3] Inturist – Sovietų Sąjungos viešbučių tinklas.

[4] Bagdžiūnienė, Ž.  Projektuoja Kauno MSPI. Statyba ir architektūra, 1990, nr. 5, p. 27.

[5] „Inturisto" viešbutį. Statyba ir architektūra, 1988, nr. 7, p. 12.