1933 m. gegužės 31 d. „Kauno Miesto Statybos komisija leidžia pil. Teodorui Šėnui pastatyti reklamai vitriną sklype, esančiame prie Laisvės Alėjos Nr. 36, bet su sąlyga, kad vitrina bus ne aukštesnė kaip 2 metr., vienoj plokštumoj su tvora, stiklas vienas ne padalintas pintine ir darbas dailus“[1]. Projekto autorius J. Francas. Įdomu, kad reklaminei vitrinai įrengti ne tik reikalingas Statybos komisijos leidimas, bet ir tai, kad tokiems įrenginiams keliami gan griežti reikalavimai, pradėti taikyti nuo 1928 m.[2]. Kaip galima spręsti iš tuomečių aprašymų, tokią situaciją paskatino iki to laiko vyravusi gan chaotiška situacija: „Daugelis prekybos įstaigų reklamos dėlei kabina skersai šaligatvių iškabas, dėžes, įvairaus turinio plakatus, ženklus ir net prekių pavyzdžius, k. a. vainikus, štampus, akinius ir Vytauto prospekte viena karstų dirbtuvė buvo iškabinusi net karstą. Kadangi toks reklamos būdas miesto negražina, bet darko jo išvaizdą, be to, daugiausia silpnai prikabinti daiktai krenta ant praeivių, kad sudaro pavojų praeiviams, ypatingai esant vėjui“[3].

Vaidas Petrulis

[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 31.

[2] KAA, f. 218, ap. 1, b. 370, l. 40.

[3] KAA, R-218, ap. 1, b. 370, l. 38.