Rezultatai pagal užklausą: Laikotarpis - LDK
Nesvyžiaus Dievo kūno jėzuitų bažnyčia (Išlikęs) (0)
Adresas: Baltarusija, Nesvyžiaus m.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Giovanni Maria Bernardoni
Stiliai: Barokas
Metai: 1583 - 1600
Etninis regionas: Už Lietuvos ribų
Regionas: Už Lietuvos ribų
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 25
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia – pirmoji baroko stiliaus bažnyčia Šiaurės Rytų Europoje. Ji pastatyta XVI a. pabaigoje Lietuvos maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio lėšomis. Bažnyčios projekto autorius – italas architektas jėzuitas Jonas Marijus Bernardonis (Giovanni Maria Bernardoni). Jis į šį pastatą perkėlė pirmosios barokinės Giacomo Barozzi Vignolos suprojektuotos Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios tūrį ir formas: lotyniško kryžiaus planą, bazilikinę erdvę su kupolu virš kryžmos. Tačiau Romos bažnyčios šoninės  koplyčios Nesvyžiaus bažnyčioje pakeistos plačiomis šoninėmis navomis. Svarbu pažymėti, kad kupolas iškilo fundatoriaus M. K. Radvilos Našlaitėlio atkaklumo dėka. Kadangi J. M. Bernardonis nesiryžo statyti kupolo, tai šiam darbui atlikti buvo pakviestas kitas jėzuitų architektas – Giuseppe Brizio.

Nors Nesvyžiaus bažnyčios pagrindinis fasadas irgi gana artimas Romos Jėzaus bažnyčiai, tačiau fasadų formose dar ryškūs renesanso bruožai. Bažnyčios fasadą suskaido piliastrai ir karnizai. Plokštumą pagyvina nišos ir sudvejinti bei sutrejinti piliastrai. Bažnyčia tarnauja kaip kripta, kurioje palaidoti 72 Radvilų šeimos nariai. Tai didžiausias LDK ir vienas didžiausių Europoje didikų giminės mauzoliejų. Be to, bažnyčioje yra vertingos baroko laikotarpiu Ksaweriaus Dominiko Gesskio vyresniojo tapytos freskos ir Venecijos meistrų 1583 m. sukurtas Nukryžiuotojo Jėzaus altorius. Šalia bažnyčios – varpinė, pastatyta XVI a. II pusėje. Ji yra buvusi miesto gynybinės sistemos dalis – Nesvyžiaus pilies vartų bokštas. Varpinė turi ir vėlyvosios gotikos, ir renesanso bruožų. Masyvų raudonų plytų statinį pagyvina įvairaus dydžio ir formų langų nišos.  

 

Literatūra:

1. Paknys, M. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009.

2. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 16.