Šis namas – bene svarbiausias stalinistinio laikotarpio „socialistinio realizmo“ stiliaus kvartalo kompozicinis akcentas. Virš visų gyvenamojo komplekso objektų iškilęs bokštas statinį ne tik išskiria kvartalo kontekste, tačiau kartu akcentuoja ir viso komplekso kaip urbanistinio vieneto reikšmę Kauno Naujamiesčiui (ypač jei turėsime omeny, kad teritorija išsidėsčiusi Nemuno slėnyje ir yra gerai apžvelgiama nuo šlaitų). Būta keleto tiek paties kvartalo, tiek ir šio objekto projekto variantų – nuo anuomet Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) rengtų iki paties architekto Jokūbo Pero variacijų[1]. Įgyvendintas projektas akivaizdžiai kukliausias, bet vis tiek jis išsiskiria stambiu, prie Kauno mastelio nederančiu tūriu, kuris atkartoja gan tipinį kvartalo kampinio namo su bokštu pavidalą, paplitusį visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje (Lietuvoje panašų siluetą formuoja vadinamieji Mokslininkų namai Vilniuje). Įdomu atkreipti dėmesį, kad nors statinys yra pagrindinė kompozicinė dominantė, tačiau lipdybinis dekoras kur kas gausiau panaudotas kaimyniniame name (dab. Karaliaus Mindaugo pr. 33). Namas bei visas kvartalas nederintas prie Kauno Naujamiesčio architektūros tikriausiai dar ir todėl, kad 1947 m. parengtame „Kauno miesto architektūros paminklų ir apsaugos zonų projekte“ paminklinė miesto apsaugos zona baigiasi ties šiandienine I. Kanto gatvės riba[2].
Vaidas Petrulis
[1] KAA, f. R-1705, ap. 2, b. 30–31.
[2] KAA, f. R-1705, ap. 2, b. 4.