Kompozitoriaus ir tapytojo M. K. Čiurlionio gimtinė – iki šiol gerai išsilaikiusi sodyba Druskininkų miesto istorinėje dalyje. Joje menininkas gyveno, kūrė, mėgdavo atostogauti. Sodybos kompleksui priklauso M. K. Čiurlionio ir jo šeimos gyvenamasis namas bei muzikos namelis.
Aplinka. Sodybos sklypas su išilgai per vidurį einančiu taku yra ištęsto stačiakampio formos, vienu galu orientuotas į rytus, kitu –į vakarus. Vakarinėje jo dalyje atsiveria panorama į pušimis apaugusius kalnelius ir pelkėtą slėnį. Tai vienintelė išlikusi neužstatyta sodybos dalis. O už 300 m į pietryčius slūgso Druskonio ežeras. Abu namai yra sklypo rytuose, o pagalbiniai, ūkiniai statiniai – vakarinėje dalyje, pačiame sodybos gale. Pastatus juosia M. K. Čiurlionio tėvo, vargonininko, ilgus metus sodintas bei puoselėtas sodas ir gėlynai, 1964 m. atkurti remiantis kompozitoriaus užrašais ir žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei rašytais laiškais.
Istorija ir architektūra. Namą, kuriame šiuo metu įrengtas M. K. Čiurlionio muziejus, 1892 m. (nenaują) pirko kompozitoriaus tėvas. Jame iki 1911 m. gyveno beveik visa menininko šeima: tėvai, broliai, seserys[1]. Vienaaukščio rąstinio pastato kompoziciją pietryčių pusėje paįvairina atviras prieangis. Namas stačiakampio plano, vidutinio dydžio (5,7x10,5 m), iš vidaus tinkuotas, iš išorės apkaltas neintensyvia geltona spalva dažytomis lentomis, pamatai iš lauko akmenų ir plytų mūro. Pastato stogas dvišlaitis, medinių konstrukcijų, dengtas skiedromis bei menantis tradicinės lietuviškos XIX a. Druskininkų medinės architektūros stilistiką.
Vėliau, pritrūkus vietos, kaime buvo nupirktas dar vienas senas rąstinis, iš vidaus tinkuotas, iš išorės apkaltas lentomis medinukas (muzikos namas) ir perkeltas į vakarus nuo jau stovinčio gyvenamojo namo. Pastatas vieno aukšto, stačiakampio plano, su stikline veranda, pamatai taip pat juostiniai, plytų mūro, stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Įėjimai į namą iš šiaurės ir rytų pusių. Šioje vietoje buvęs pastatas 1940 m. sudegė, o atstatytas 1944 m., tik šiek tiek trumpesnis, pietvakariniame (kampiniame) kambaryje langas įrengtas kitoje vietoje[2].
1960 m. visuomenininkai ir kultūros darbuotojai (dailininkas A. Žmuidzinavičius, generolas V. Vitkauskas, K. Vairas-Račkauskas, docentas J. Janulis ir kt.) kreipėsi į tuometės LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininką (Paleckį), Ministrų Tarybos pirmininką (Šumauską) bei Lietuvos Komunistų Partijos sekretorių (Snečkų): „Šiuo metu Kauno valstybinio Čiurlionio vardo Dailės muziejaus patalpose vyksta Čiurlionio kūrinių paroda. (...) Ją lanko ne vien kauniečiai bei vilniečiai, bet ir provincijų gyventojai. Dažnai atvyksta lankytojai ir iš broliškų respublikų. (...) Rašome apie įsteigimą Lietuvoje Čiurlionio vardo memorialinio muziejaus. (...) Tasai muziejus turėtų būti įsteigtas Druskininkuose, kur ligi šiol Kolūkių gatvėje N. 8 išliko medinis namelis, kuriame Čiurlionis sukūrė žymiausius savo tapybinius ir muzikalikius veikalus. (...) Sunku būtų rasti Lietuvoje tinkamesnę už Druskininkus vietą Čiurlionio memorialiniam muziejui įsteigti. Nekalbant jau apie nepaprastą šios vietovės gamtos grožį, prisidėtų prie čia veikiančio žinomo Tarybų Sąjungos kurorto išpopuliarinimo"[3].
Vertinimas. Pastatų kompleksą būtų galima priskirti prie pažintinio, kultūrinio bei architektūrinio turizmo grupės. Nors aplinkinių pastatų kontekste visų objektų vizualinė raiška nėra išskirtinė, artima tradicinei ir liaudies architektūrai, M. K. Čiurlionio namai bei muzikos namelis, turintys unikalią memorialinę vertę, papildo tradicinio kurorto įvaizdį, pasižymi jaukiu kameriškumu bei kultūrine dvasia. Nors naujos Druskininkų tarptautinio pramogų centro vizijos skverbimasis į bendrą gatvelės statinių kompoziciją su naujais architektūriniais dariniais (pramogų ir poilsio centras „Sūkurys“) ir nepažeidžia vietos mastelio, prisitaiko prie urbanistinės erdvės, su greta esančiais mažaaukščiais objektais nekonkuruoja savo aukštingumu, tačiau abejotina funkcija ardo šios gatvelės „Čiurlionišką“ filosofiją ir konkrečios rekreacinės zonos darną.
Viltė Migonytė
[1] Nedzelskis, A. M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui – 30. Druskonis, 1993, gegužės 14, nr.19 (190).
[2] Nedzelskis, A. M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui – 30 (antrasis dešimtmetis). Druskonis, 1993, gegužės 21, nr.20 (191).
[3] Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro archyvo medžiaga – laiškas LTSR Kultūros ministrui drg. Smilgevičiui. Vilnius, 1960.