Aplinka. Istorizmo stiliaus su ryškiais neobaroko bruožais viešbutis Best Western Central Hotel (Šv. Jokūbo g. 22)[1] yra centrinėje Druskininkų miesto dalyje, labai gausiai apstatytoje teritorijoje, kurią iš vakarų riboja medžiais apsodinta Šv. Jokūbo gatvė, iš rytų – aukštingumo reglamentus senamiesčio zonoje pažeidžiantis modernus daugiabutis gyvenamasis kompleksas, iš pietų - mažaaukščiai namai ir ūkiniai pastatai, iš šiaurės – mažai užstatyta teritorija. Netaisyklingo daugiakampio formos sklypo šiaurės vakaruose yra vizualinės apsaugos zona.
Istorija. Pirmąjį Druskininkuose viešbutį, kaip nurodoma architektūrinių, istorinių tyrimų medžiagoje (labiau paremtoje prielaidomis), archyvuose bei inventoriniuose planuose, 1900–1909 m. statė žymaus kubizmo srovės skulptoriaus Žako Lipšico tėvas Abraomas Šaevičius Lipšicas, kuriam 1911 m. bankrutavus pastatas atiteko jo žmonai. Iki 1937 m. viešbutis vadinosi Central ir priklausė M. Skiebelskiui, nuo pokario iki 1970-ųjų čia veikė ligoninė. 2007 metais po kapitalinio pastato remonto atkurta pirminė objekto paskirtis – 4* viešbutis (taip pat pavadintas Central).
Architektūra. Mūrinis pastatas dviejų aukštų, L formos, su rūsiu (po šiaurine objekto dalimi), sienos tinkuotos, perdangų ir skardinto stogo konstrukcijos – medinės. Šiaurės vakarinėje pusėje – medinis priestatas su viena (galine) mūrine siena, anksčiau buvęs vieno aukšto, vėliau pristatytas antras, per rekonstrukciją apmūrytas. Pagrindinis viešbučio (vakarinis) fasadas su centriniu įėjimu orientuotas į Šv. Jokūbo gatvę, langai išdėstyti ritmiškai. Puošniausias šio fasado akcentas – kuklus pusiau apskritos formos profiliuotas frontonas, viršuje užbaigtas trikampiu, kuriame, atkartojant pirminį variantą, įkomponuotas reljefinis užrašas Hotel. Pirmo aukšto langų apvadai saikingi, viršuje puošti tiesiais sandrikais, palanges per visą fasadą juosia siauras karnizas, o aukštus skiria neornamentuotas karnizas. O antro aukšto, užbaigto puošniu karnizu, langų apvadai puošnesni, čia sandrikus, virš kurių įkomponuotos girliandos, prilaiko konsolės. Fasado šonus ir pagrindinį įėjimą puošia piliastrai. Antrame aukšte atkurti trys balkonai su kaltinio metalo tvorelėmis: vienas jų – virš pagrindinio įėjimo, kiti du – simetriškai nutolę nuo pastarojo per kelis langų tarpsnius. Šiaurinis ir pietinis (su flygeliu) viešbučio fasadai neišraiškingi, langai be apvadų, kai kur vietoj jų paliktos nišos. Vakarinio fasado (analogiškai nepasižyminčio puošnumu) pusėje – viešbučio svečių automobilių stovėjimo aikštelė, kurios tęsinys – vizualinės apsaugos zonoje. Pastaroji, nesant papildomam užstatymui, pritaikoma žaisti kroketą. Prieš kapitalinį remontą šioje vietoje buvo nedidelio tūrio apleista medinė miesto vasaros skaitykla, kurios architektūra artima tradiciniams kurorto pastatams. Objekto „atgaivinimo“ metu jo teritorija buvo „išvalyta“.
Planas. Pastato planinė struktūra mažai pakitusi, būdinga viešbučių pastatams. Patalpų planas paremtas koridorine sistema: pagrindinėje objekto dalyje ir priestate patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, flygelyje kambariai šiaurinėje pusėje. Abiejų aukštų planai analogiški. Po remonto čia prabangiai įrengti 36 poilsio kambariai, SPA zona: sauna, garinė pirtis, sūkurinis baseinas, masažo ir poilsio kambarys bei kt. patalpos.
Rekonstrukcija. Rengiantis pastato rekonstrukcijai buvo planuojama, jog „be išsaugoto apie 100 metų senumo viešbučio fasado, bus atnaujintos senosios lubos, interjero lipdiniai, laiptai, balkonų turėklai, viešbučio aplinka, t. y. želdinių planavimas, tvorelės, kiemo detalės. Pasak viešbučio šeimininkų, šio svarbaus mūsų kurorto paveldo objekto restauracija užsitęsė dėl griežtų reikalavimų paveldo objektams"[2]. Remiantis pastato atstatymo projekto duomenimis bei kurorto Architektūros skyriaus informacija, dėl neaiškių priežasčių (veikiausiai dėl per didelių nei numatyta finansinių sąnaudų), senosios lubos, autentiški rankų darbo vestibiulio laiptai ir interjero lipdiniai buvo ne „atnaujinti“ (rekonstruoti) , o perstatyti t. y. atkurti.
Vertinimas. Galima daryti išvadą, kad viešbutyje vykdoma poilsio bei gydymo veikla atitinka istorinę objekto funkciją bei kurorto turizmo plėtros koncepciją, taip pat naudojimo saugant režimą. Pastatui būtų galima priskirti architektūrinio, istorinio, konferencinio, pažintinio turizmo prioritetą ir adekvačias (architektūrinę, istorinę, memorialinę) vertes. Tačiau (ne)sąmoningai sunaikinti viešbučio interjero konstrukciniai ir dekoratyviniai elementai bei detalės mažina objekto autentiškumą. Pastato bei jo teritorijos estetinę vertę menkina ir gretimame sklype išaugęs monolitinis daugiabučių kompleksas.
Viltė Migonytė
[1] Pastatas 1999 m. vasarį įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.