Šv. Onos bažnyčia pastatyta XV a. pabaigoje, bet 1560 ir 1564 m. ji, kaip ir gretimai stūksanti Bernardinų bažnyčia, degė. Manoma, kad objekto atstatymo darbai buvo baigti ir Šv. Onos bažnyčia pašventinta 1581 m.

Lietuvos gotikinei architektūrai būdinga santūri plokščio fasado kompozicija, tačiau ši bažnyčia yra išimtis. Nė vienas plytinis gotikinis pastatas neprilygsta jai plastiškumu ir dekoratyvinių detalių turtingumu. Bažnyčios architektūrą galima gretinti su Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, flamandų gotikos šedevrais. Nuo kitų gotikos paminklų ji skiriasi ne tiek atskiromis formomis, kiek esme: nauju požiūriu į gotikos statybos techniką ir plytas kaip statybinę medžiagą. 

Pagrindinis Šv. Onos bažnyčios fasadas sukomponuotas kūrybiškai ir savitai iš daugybės įvairių elementų, darniai susietų į harmoningą sistemą. Fasado kompozicija simetriška, dominuoja vertikalūs elementai, išryškintas centras. Fasado kampuose stūkso du didieji bokštai, kurių tarpsniuose kartojasi vertikaliai ištęstos stačiakampės nišos. Stačiakampio motyvas dominuoja visame fasade, todėl jis atrodo veržlus ir dinamiškas. Ypač puošni bažnyčios presbiterija. Tarp siaurų smailiaarkių langų kyla daugiakampio skerspjūvio, taip pat panašūs į kolonas kontraforsai, kurių briaunos paryškintos plytų velenėliais, o viršus užbaigtas lengvomis ažūrinėmis smailėmis su pumpurais. 

Šv. Onos bažnyčia glaudžiai susijusi su visa Lietuvos XVI a. architektūra. Ne viename paminkle galima rasti panašių elementų. Šioje bažnyčioje ypač ryškus statytojų meistriškumas. Jos fasadai išsiskiria tobulomis proporcijomis, žaisminga kompozicija, sukurti pagal gotikai būdingus geometrijos dėsnius.

Viltė Migonytė

Literatūra:

Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 147–150.