Senosios Įpilties (Impilties) piliakalnis stūkso tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešiniojo kranto kilpoje, supiltas šios upės kranto kyšulyje. 1933–1934 ir 1998 m. piliakalnyje buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai, ištirtas apie 1000 m² dydžio plotas. Tyrimais nustatyta, kad piliakalnis buvo įrengtas pirmaisiais amžiais po Kr. ir egzistavo iki XIII a. vidurio. Įpilties piliakalnis yra siejamas su viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minima Impilties vietove (Empilten, Ampillen, Ampilten). Impiltis istoriniuose dokumentuose pirmą kartą paminėta 1253 m. Iš vėlesnių istorinių šaltinių yra žinoma, kad 1261 m. pilis buvo užpulta Livonijos kariuomenės, o 1263 m. pilį, prieš pasitraukdami į Lietuvą, sudegino patys pilies gynėjai.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Jarockis, R. Įpilties piliakalnis. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2005, t. 8, p. 204.
2. Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 446–447.