Lietuvos banko pastatas Raseiniuose
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">XX a. 3-iajame dešimtmetyje, augant Lietuvos ūkiui ir didėjant valstybės ekonominei galiai, šalyje smarkiai išsiplėtė statybos apimtys. Lietuvos banko statybų istorija prasidėjo 1924 m., kai buvo paskelbtas pirmasis konkursas. Po tam tikrų konkurso peripetijų, atsisakius pagrindinio laimėtojo paslaugų, centrinius <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661">banko</a> rūmus pavesta projektuoti Kauno universiteto Architektūros katedros vedėjui prof. Mykolui Songailai. Sėkmingai įgyvendinęs pirmąjį projektą, profesorius su Lietuvos banku bendradarbiavo ir toliau: suprojektavo bankų pastatus <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=915">Panevėžyje</a>, <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1092">Kėdainiuose</a>, <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1163">Mažeikiuose </a>bei kituose Lietuvos miestuose. Vienas iš tokių statinių iškilo ir Raseiniuose.</p>
<p style="text-align: justify;">Dviejų aukštų klasikinės architektūros formų rūmai Vytauto Didžiojo ir Ančakių (dab. Vaižganto) gatvių sankirtoje buvo pastatyti per vienerius metus – projektas patvirtintas 1933 m., o statyba baigta jau 1934 m. Architektūrinė objekto kompozicija įprastai monumentali: stačiakampio tūrio pastatas prie pagrindinio fasado turi rizalitą su šešių stačiakampių piliastrų portiku, per abu aukštus kylantys piliastrai su stambiais kapiteliais puošė ir kitus fasadus; pastatas uždengtas čerpių stogu (stogo danga neišlikusi). Toks stilius netgi amžininkų kartais vertintas kaip „labai gramozdiškas“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Funkcinis statinio sprendimas taip pat buvo gana tradicinis: pirmas aukštas skirtas operacijų salei bei kitoms bankinės paskirties patalpoms, na, o antrame įkurti gyvenamieji butai – prabangus trijų miegamųjų banko valdytojo butas ir kuklios patalpos tarnaitei bei sargui.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Viltė Migonytė, Vaidas Petrulis</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Gyva statyba Raseiniuose, <em>ABC</em>, 1933 m. rugsėjo 17 d., p. 13</p>
</div>
</div>
Adresas: Raseinių r. sav., Raseinių m. (Raseinių miesto sen.), Vytauto Didžiojo g. 21
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Mykolas Songaila
Metai: 1933
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Bankas, Statinys, Architektūra
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 14
Susiję bibliografijos įrašai
Akimirka į Raseinių miestą
Akimirka į Raseinių miestą
Lietuvos Aidas
1930-05-10 p.p.2-3
Raseinių apskritis elektrizuojasi
Raseinių apskritis elektrizuojasi
Lietuvos Aidas
1932-06-02 p.p.6
Raseiniai
Raseiniai
Lietuvos Aidas
1937-10-02 p.9
Straipsnis
Raseiniai. Miestas atgyja
Raseiniai. Miestas atgyja
Lietuvos Aidas
1937-10-18 p.6
Straipsnis
Kalėjimo vietoj - paštas
Kalėjimo vietoj - paštas
Lietuvos Žinios
1932-02-25 p.4
Žinutė
Raseinių naujienos
Raseinių naujienos
Lietuvos Aidas
1933-04-13 p.5
Žinutė
1 6
Susiję objektai
Antano Gravrogko namas Kaune
Antano Gravrogko namas Kaune
1930 - 1932
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
1926 - 1931
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
1930 - 1942
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
1940
Lietuvos banko rūmai Kaune
Lietuvos banko rūmai Kaune
1924 - 1927
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
1931
Pradžios mokykla Šančiuose
Pradžios mokykla Šančiuose
1935
Karininkų ramovė Kaune
Karininkų ramovė Kaune
1931 - 1937
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
1936 - 1938
Kauno klinikų kompleksas
Kauno klinikų kompleksas
1937 - 1939
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
1922 - 1923
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
K. ir T. Deveikių namas
K. ir T. Deveikių namas
1913
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
1937 - 1938
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1883 - 1949
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai
1931 - 1933
Valstybės draudimo įstaiga
Valstybės draudimo įstaiga
1932
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
1936 - 1941
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
1937 - 1938
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
1924 - 1925
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
1925 - 1932
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
1929
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
1933 - 1935
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Šakių apskrities ligoninė
Šakių apskrities ligoninė
1933 - 1937
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
1937
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
1929
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Lietuvos banko skyrius Tauragėje
Lietuvos banko skyrius Tauragėje
1935
Lietuvos banko skyrius Kretingoje
Lietuvos banko skyrius Kretingoje
1938 - 1939
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
1 34

XX a. 3-iajame dešimtmetyje, augant Lietuvos ūkiui ir didėjant valstybės ekonominei galiai, šalyje smarkiai išsiplėtė statybos apimtys. Lietuvos banko statybų istorija prasidėjo 1924 m., kai buvo paskelbtas pirmasis konkursas. Po tam tikrų konkurso peripetijų, atsisakius pagrindinio laimėtojo paslaugų, centrinius banko rūmus pavesta projektuoti Kauno universiteto Architektūros katedros vedėjui prof. Mykolui Songailai. Sėkmingai įgyvendinęs pirmąjį projektą, profesorius su Lietuvos banku bendradarbiavo ir toliau: suprojektavo bankų pastatus Panevėžyje, Kėdainiuose, Mažeikiuose bei kituose Lietuvos miestuose. Vienas iš tokių statinių iškilo ir Raseiniuose.


Dviejų aukštų klasikinės architektūros formų rūmai Vytauto Didžiojo ir Ančakių (dab. Vaižganto) gatvių sankirtoje buvo pastatyti per vienerius metus – projektas patvirtintas 1933 m., o statyba baigta jau 1934 m. Architektūrinė objekto kompozicija įprastai monumentali: stačiakampio tūrio pastatas prie pagrindinio fasado turi rizalitą su šešių stačiakampių piliastrų portiku, per abu aukštus kylantys piliastrai su stambiais kapiteliais puošė ir kitus fasadus; pastatas uždengtas čerpių stogu (stogo danga neišlikusi). Toks stilius netgi amžininkų kartais vertintas kaip „labai gramozdiškas“[1]. Funkcinis statinio sprendimas taip pat buvo gana tradicinis: pirmas aukštas skirtas operacijų salei bei kitoms bankinės paskirties patalpoms, na, o antrame įkurti gyvenamieji butai – prabangus trijų miegamųjų banko valdytojo butas ir kuklios patalpos tarnaitei bei sargui.


Viltė Migonytė, Vaidas Petrulis




[1] Gyva statyba Raseiniuose, ABC, 1933 m. rugsėjo 17 d., p. 13


Statybos metu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 168
Statybos metu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 168
Statybą prižiūri prof. M. Songaila. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 168
Statybą prižiūri prof. M. Songaila. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 168
Banko pastatas tarpukariu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 169
Banko pastatas tarpukariu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 169
Banko pastatas tarpukariu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 169
Banko pastatas tarpukariu. Iš: Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 169
Banko pastatas apie 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., Sk-01333
Banko pastatas apie 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., Sk-01333
Banko aplinka ankstyvuoju sovietmečiu. Nuotr. autorius ir data nežinomi. KTU ASI archyvas.
Banko aplinka ankstyvuoju sovietmečiu. Nuotr. autorius ir data nežinomi. KTU ASI archyvas.
Pagrindinis fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 8
Pagrindinis fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 8
Šoninis fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 9
Šoninis fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 9
Pirmo aukšto planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 6
Pirmo aukšto planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 6
Antro aukšto planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 5
Antro aukšto planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 5
Pjūvis C-D. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 7
Pjūvis C-D. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 7
Situacijos planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 4
Situacijos planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 256, l. 4
Banko pastatas 2008 m. V. Petrulio nuotr.
Banko pastatas 2008 m. V. Petrulio nuotr.
Banko pastatas 2008 m. V. Petrulio nuotr.
Banko pastatas 2008 m. V. Petrulio nuotr.