Senoji medinė Gardino pilis pastatyta XI a. pab.–XII a. pr. ant kalvos, dešiniajame Nemuno upės krante. Jos aptvaro viduje stovėjo mūrinė Šv. Boriso ir Glebo cerkvė. Iki 1398 m. didelio gaisro Senoji pilis buvo sutvirtinta žeme ir medžiais, turėjo XII a.–XIII a. statytus mūrinius bokštus. Po gaisro Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatydino mūrinę gotikinę netaisyklingo trikampio formos, vadinamąją Vytauto, pilį. Vytauto tvirtovę sudarė ant kalvų įrengtos dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė (valdovų rūmai), perskirtos griova.

Aukštutinė pilis, pastatyta Senosios vietoje, turėjo 2 aukštų kunigaikščių rūmus, 5 bokštus, mūrinį aptvarą, pakeliamąjį tiltą. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro ir kitų užsakymu Aukštutinės pilies rūmus italų architektai XVI a. pab. rekonstravo į renesansinius reprezentacinius karališkuosius rūmus – vadinamąją Batoro pilį; joje valdovas ir mirė.

Daug kartų deginta ir plėšta (1655, 1708), po XIX a. vykusių atstatymų pilis tapo triaukšte.  

Paregė Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius, 1987, t.1, p. 65–68.

2. Трусаў, А. А.; Собаль, В. Е.; Здановіч Н. І. Стары замак у Гродне ХІ-XVIII стст.: Гіст.-археал. нарыс. Мн., 1993.