Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Statyti naujus katalikų maldos namus Klaipėdoje buvo numatyta dar tarpukariu, o aukos bažnyčios statybai pradėtos rinkti 1938 m. Visgi objektas pradėtas statyti tik 1957-aisiais (leidimas gautas 1955 m.). Sovietmečio Lietuvoje savo masteliu bei reikšme unikalus sakralinės paskirties pastatas neilgai trukus iš Katalikų bažnyčios buvo nusavintas. Atlikus rekonstrukciją – nugriovus bokštą (sakoma, jis buvo griaunamas naktimis<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]), pakeitus fasadą, išlupus teminius vitražus, įrengus papildomas naujam funkciniam tipui būtinas patalpas ir kt. – statinys pritaikytas filharmonijos reikmėms. Tikintiesiems bažnyčios pastatas grąžintas 1988 m. Tuomet jis buvo suremontuotas: atstatytas sovietų nugriautas beveik 50 m aukščio bokštas, nulietas 3 tonų varpas. </p>
<p style="text-align: justify;">Nors bažnyčia projektuota 1956 m., jau paskelbus kovą su „nesaikingumais architektūroje“, tačiau, matyt, dėl savo sakralinės paskirties pastatui naudota istorizmo ir liaudies meno formų dermė artima „socrealizmo“ stilistikai. Išoriniai rusvu granitiniu tinku dekoruoti bažnyčios fasadai gana santūrūs, paįvairinti derinant horizontalių cokolinės dalies tinko juostų bei langų vertikalių ritmiką. Trikampiais užsibaigiantys langai – tam tikra tarpukario „tautinio stiliaus“ reminiscencija. Sekant Vakarų sakralinės architektūros tradicija, tūrinė erdvinė kompozicija kurta pritaikant bazilikinį planą. Tiesa, trinavės erdvės vidurinioji nava savo aukščiu ryškiai neišsiskiria. Vizualinį bazilikos efektą dar labiau slopina gana platus karnizas, užstojantis viduriniąją navą žvelgiant iš išorės. Pagrindinis eksterjero akcentas <span>–</span> į viršų švelniai lieknėjantis bokštas, kuris savo siluetu kiek primena medines Lietuvos bažnyčių varpines. Interjero erdvinė organizacija bei dekoras (galingos arkados, kesonai, lipdyba ir pan.) artimi istorizmo architektūros principams.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors sovietiniais metais nebuvo naudojamas pagal paskirtį, vis dėlto tai vienas iš nedaugelio, o turint omeny didžiuosius miestus <span>–</span> vienintelis sovietmečiu iškilęs sakralinės paskirties objektas Lietuvoje.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis, Viltė Migonytė</em></p>
<p style="text-align: justify;"><em> </em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<hr style="text-align: justify;" size="1" />
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Demereckas, K.; Safronovas, V. <em>Klaipėda 1945-1965...</em>[albumas]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Rumpiškės g. 6
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Juozas Baltrėnas
Metai: 1957
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Bažnyčia, Architektūra, Sakraliniai, Statinys
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 14
Susiję objektai
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1957
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
1949 - 1956
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1956
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
1941
Kauno srities centrinio stadiono projektas
Kauno srities centrinio stadiono projektas
1951
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
1940 - 1941
Linksmakalnio karinė bazė
Linksmakalnio karinė bazė
1944 - 1950
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
1950 - 1959
Kauno geležinkelio stotis
Kauno geležinkelio stotis
1949 - 1953
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
1952 - 1954
Žaliasis tiltas Vilniuje
Žaliasis tiltas Vilniuje
1948 - 1952
Vilniaus geležinkelio stotis
Vilniaus geležinkelio stotis
1946 - 1950
Lukiškių aikštė Vilniuje
Lukiškių aikštė Vilniuje
1948 - 1950
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
1954 - 1955
Pirtis Kaune
Pirtis Kaune
1953 - 1956
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
1949 - 1958
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
1955 - 1959
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
1951 - 1956
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1952 - 1953
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
1956
KTU Bendrabučiai Kaune
KTU Bendrabučiai Kaune
1953 - 1954
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
1954 - 1956
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
1956
1 25

Statyti naujus katalikų maldos namus Klaipėdoje buvo numatyta dar tarpukariu, o aukos bažnyčios statybai pradėtos rinkti 1938 m. Visgi objektas pradėtas statyti tik 1957-aisiais (leidimas gautas 1955 m.). Sovietmečio Lietuvoje savo masteliu bei reikšme unikalus sakralinės paskirties pastatas neilgai trukus iš Katalikų bažnyčios buvo nusavintas. Atlikus rekonstrukciją – nugriovus bokštą (sakoma, jis buvo griaunamas naktimis[1]), pakeitus fasadą, išlupus teminius vitražus, įrengus papildomas naujam funkciniam tipui būtinas patalpas ir kt. – statinys pritaikytas filharmonijos reikmėms. Tikintiesiems bažnyčios pastatas grąžintas 1988 m. Tuomet jis buvo suremontuotas: atstatytas sovietų nugriautas beveik 50 m aukščio bokštas, nulietas 3 tonų varpas. 


Nors bažnyčia projektuota 1956 m., jau paskelbus kovą su „nesaikingumais architektūroje“, tačiau, matyt, dėl savo sakralinės paskirties pastatui naudota istorizmo ir liaudies meno formų dermė artima „socrealizmo“ stilistikai. Išoriniai rusvu granitiniu tinku dekoruoti bažnyčios fasadai gana santūrūs, paįvairinti derinant horizontalių cokolinės dalies tinko juostų bei langų vertikalių ritmiką. Trikampiais užsibaigiantys langai – tam tikra tarpukario „tautinio stiliaus“ reminiscencija. Sekant Vakarų sakralinės architektūros tradicija, tūrinė erdvinė kompozicija kurta pritaikant bazilikinį planą. Tiesa, trinavės erdvės vidurinioji nava savo aukščiu ryškiai neišsiskiria. Vizualinį bazilikos efektą dar labiau slopina gana platus karnizas, užstojantis viduriniąją navą žvelgiant iš išorės. Pagrindinis eksterjero akcentas  į viršų švelniai lieknėjantis bokštas, kuris savo siluetu kiek primena medines Lietuvos bažnyčių varpines. Interjero erdvinė organizacija bei dekoras (galingos arkados, kesonai, lipdyba ir pan.) artimi istorizmo architektūros principams.


Nors sovietiniais metais nebuvo naudojamas pagal paskirtį, vis dėlto tai vienas iš nedaugelio, o turint omeny didžiuosius miestus  vienintelis sovietmečiu iškilęs sakralinės paskirties objektas Lietuvoje.


Vaidas Petrulis, Viltė Migonytė


 


 



[1] Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965...[albumas]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253


 


Klojami bažnyčios pamatai. KTU ASI archyvas, Sk-01227.
Klojami bažnyčios pamatai. KTU ASI archyvas, Sk-01227.
Statybos metu 1960 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 250
Statybos metu 1960 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 250
Pastatas 1961 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 251
Pastatas 1961 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 251
Bokšto griovimas. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253
Bokšto griovimas. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253
Filharmonija. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 254
Filharmonija. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 254
Filharmonija 1965 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253
Filharmonija 1965 m. Iš: Demereckas, K.; Safronovas, V. Klaipėda 1945-1965... Klaipėda: Libra Memelensis, 2010, p. 253
Priekinis bažnyčios fasadas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Priekinis bažnyčios fasadas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Užpakalainis bažnyčios fasadas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Užpakalainis bažnyčios fasadas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Bokšto fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Bokšto fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus vaizdas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus vaizdas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Lubų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Lubų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Langas 2010, m. V. Petrulio nuotr.
Langas 2010, m. V. Petrulio nuotr.
Senojo bokšto liekanos, paskandintos tvenkinyje prie Šilutės plento, 2012 m. P.T. Laurinaičio nuotr.
Senojo bokšto liekanos, paskandintos tvenkinyje prie Šilutės plento, 2012 m. P.T. Laurinaičio nuotr.