Lukiškių aikštė Vilniuje
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Šiose archyvinėse nuotraukose užfiksuotas trumpas Lukiškių aišktės raidos laikotarpis – sovietinis periodas. Tokį pavidalą aikštė įgijo 1948–1950 m., po tuomečio Vilniaus m. vyriausiojo architekto Vladislavo Mikučianio suprojektuotos rekonstrukcijos.  Paminklo Leninui statyba buvo siejama su svarbia politine data – Tarybų valdžios Lietuvoje dešimtmečio paminėjimu. Lenino skulptūra sukurta pagal žymaus to laikotarpio sovietų skulptoriaus Nikolajaus Tomskio kartotinį projektą. Renkantis tinkamiausią variantą buvo „pasiūlytos gipsinės Lenino figūros, likusios po paminklų pastatymo Voroneže, Irkutske ir Leningrade“. Taip Lukiškių aikštėje (Lenino skulptūrą siūlyta statyti ir Katedros aikštėje) buvo sukurta viena iš svarbiausių sovietų ideologinių erdvių Vilniaus mieste<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]. Kartu tai yra įdomus pavyzdys, kai urbanistiniu masteliu buvo įdiegti „socialistinio realizmo“ laikotarpio architektūriniai principai. Vėliau buvo planuota nugriauti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią ir jos vietoje šalia aikštės pastatyti Ministrų Tarybos rūmus (arch. V. Afanasjevas)<a name="_ftnref2" href="#_ftn2"></a>[2], tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.</p>
<p><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p> </p>
<hr size="1" />
<p><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Mikučianis, V. <em>Norėjau dirbti Lietuvoje.</em> Vilnius: VDA leidykla, 2001.</p>
<p><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] Богданов, Л. Реконструкция гродов Советской Прибалтики и проблема архитектурного наследия. <em>Архитектура СССР</em>, 1953, № 1, c. 12.</p>
<p> </p>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Lukiškių a.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Valdislovas Mikučianis
Metai: 1948
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Urbanistika, Aikštė
Medžiagos:
Nuotraukos: 4
Susiję objektai
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1957
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
1949 - 1956
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1956
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
1941
Kauno srities centrinio stadiono projektas
Kauno srities centrinio stadiono projektas
1951
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
1940 - 1941
Linksmakalnio karinė bazė
Linksmakalnio karinė bazė
1944 - 1950
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
1950 - 1959
Kauno geležinkelio stotis
Kauno geležinkelio stotis
1949 - 1953
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
1952 - 1954
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
1957 - 1960
Žaliasis tiltas Vilniuje
Žaliasis tiltas Vilniuje
1948 - 1952
Vilniaus geležinkelio stotis
Vilniaus geležinkelio stotis
1946 - 1950
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
1954 - 1955
Pirtis Kaune
Pirtis Kaune
1953 - 1956
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
1949 - 1958
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
1955 - 1959
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
1951 - 1956
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1952 - 1953
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
1956
KTU Bendrabučiai Kaune
KTU Bendrabučiai Kaune
1953 - 1954
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
1954 - 1956
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
1956
1 25

Šiose archyvinėse nuotraukose užfiksuotas trumpas Lukiškių aišktės raidos laikotarpis – sovietinis periodas. Tokį pavidalą aikštė įgijo 1948–1950 m., po tuomečio Vilniaus m. vyriausiojo architekto Vladislavo Mikučianio suprojektuotos rekonstrukcijos.  Paminklo Leninui statyba buvo siejama su svarbia politine data – Tarybų valdžios Lietuvoje dešimtmečio paminėjimu. Lenino skulptūra sukurta pagal žymaus to laikotarpio sovietų skulptoriaus Nikolajaus Tomskio kartotinį projektą. Renkantis tinkamiausią variantą buvo „pasiūlytos gipsinės Lenino figūros, likusios po paminklų pastatymo Voroneže, Irkutske ir Leningrade“. Taip Lukiškių aikštėje (Lenino skulptūrą siūlyta statyti ir Katedros aikštėje) buvo sukurta viena iš svarbiausių sovietų ideologinių erdvių Vilniaus mieste[1]. Kartu tai yra įdomus pavyzdys, kai urbanistiniu masteliu buvo įdiegti „socialistinio realizmo“ laikotarpio architektūriniai principai. Vėliau buvo planuota nugriauti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią ir jos vietoje šalia aikštės pastatyti Ministrų Tarybos rūmus (arch. V. Afanasjevas)[2], tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.


Vaidas Petrulis


 



[1] Mikučianis, V. Norėjau dirbti Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla, 2001.


[2] Богданов, Л. Реконструкция гродов Советской Прибалтики и проблема архитектурного наследия. Архитектура СССР, 1953, № 1, c. 12.


 


Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Lukiškių aikštė 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Ministrų Tarybos rūmų projektas. Iš: "Švyturys", 1952, nr. 13
Ministrų Tarybos rūmų projektas. Iš: "Švyturys", 1952, nr. 13