Pakruojo dvarą ir kitus šiam kompleksui priklausančius statinius pradėjo projektuoti tuometis jo savininkas Theodoras von der Ropis XVIII a. pab. Dauguma Pakruojo dvaro pastatų pastatyti 1820–1840 m. Sodybos pastatai sudaro keturias zonas: centrinę reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę.

Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėninio stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmų vidaus planas anfiladinis. Centre – ovali salė su jonėnų kolonada. Kaip ir daugelis to meto rūmų pastatų Pakruojo dvaras buvo dengtas čerpėmis, šildomas krosnimis ir židiniais.

Dvaro ūkiniai ir gamybiniai pastatai formuoja viso dvaro ansamblio spalvų ritmą, kurį lemia natūrali statybos medžiaga – lauko akmenys ir dolomitai. Ūkinę ansamblio dalį sudaro daugiau nei 10 pastatų, išdėstytų simetriškai kompozicijos ašies atžvilgiu aplink stačiakampę erdvę, atvirą į rūmų ir parterio pusę. Pastatai iš abiejų pusių sublokuoti į pusiau uždarus kompleksus su vidaus kiemeliais. Vakarinį kompleksą sudaro bravoras, pieninė ir kiaulidė, stovintys žemėjančiame upės link tereme.

Manoma, jog XX a. pirmais dešimtmečiais dvare buvo pastatytas alaus bravoras ir tarnautojo namas. Perorientavus ūkį į pieninę gyvulininkystę, 1895 m. įsteigta pieninė, gaminusi sviestą ir sūrius, o pieninės pastatas dvaro teritorijoje atsirado dar 1818 m. Pakruojo dvaro zoną nuo rūmų skiria parkas. Jo pakraštyje yra kalvė, karčema, unikalus, vienintelis Lietuvoje išlikęs vėlyvojo klasicizmo formų tokios paskirties vėjo malūnas (1823 m.), dviaukštis (iki Antrojo pasaulinio karo - vieno aukšto) malūnininko namas, vandens malūnas ir arkinis tiltas-užtvanka. Pastarasis tiems laikams ypač modernus įrenginys yra išskirtinis tokios paskirties vėlyvojo klasicizmo epochos statinys, sukurtas sekant romėnų tiltų ir akvedukų pavyzdžiais. Tiltas buvo pastatytas 1821 m. pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Levandauskas, V. Dvaro pastatų ir parko ansamblis. In Pakruojo apylinkės. Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija, 1996, p. 58–64.

2. Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

3. Mulevičius, L. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003.

4. Rupeikienė, M. Dvaro pastatai. In Pakruojo apylinkės. Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija, 1996, p. 65–69.