Švč. Trejybės bažnyčia, vėlyvojo baroko architektūros statinys, Stakliškių miestelyje iškilo XVIII a. II pusėje. Bažnyčia yra kryžminio plano, su viena išilgine nava ir transeptu, kurių sankirtą žymi aklas sferinis skliautas. Pagrindinį fasadą remia du tritarpsniai bokštai, galiniame fasade – trikampė apsidė. O šoninių fasadų ritmą kuria siaurų bokštų ir plačių koplyčių bei žemų zakristijų kontrastai. Vidaus erdvę, kurios planavimo sprendimas būdingas vėlyvajam barokui, formuoja trumpa nava, triarkis priebažnytis, dvi šoninės koplyčios ir presbiterija bei chorai. Didysis bažnyčios altorius – dviejų aukštų, iškeltas ant aukšto cokolio, tradicinės kompozicijos (apačioje – Šv. Juozapo ir Švč. Mergelės figūros). Dar keturi bažnyčios altoriai išdėstyti transepto koplyčiose. Iki šių dienų išlikę nemažai vertingų XVII–XVIII a. dailės ir skulptūros kūrinių, liturginių reikmenų, vertingiausi iš jų – pavaikslas „Švč. Trejybė“ ir skulptūra „Nukryžiuotasis“.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Architektūros istorija. Vilnius, 1989, t. 2, p. 112.
2. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. In Lietuvos istorijos šaltiniai. Vilnius, 2001, t. 6, p. 133.