„Lietuvos“ viešbutis buvo projektuojamas kaip svarbiausias reprezentacinis jaunos valstybės šio funkcinio tipo statinys, turėjęs priimti svečius iš užsienio: „Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu jis buvo paskirtas už­sienio svečių klubui įrengti“[1]. Suprantama, reikšmingam objektui siekta suteikti ir atitinkamą architektūrinį pavidalą. Pagal to meto architektūrinės estetikos sapratą iškilminga nuotaika buvo kuriama puošniomis ir dekoratyviomis erdvėmis. Kaip yra pastebėjusi tarpukario Lietuvos interjerų tyrinėtoja L. Preišegalavičienė, įkvėpimo greičiausiai buvo semtasi iš istorinių užsienio vėlyvojo baroko pavyzdžių[2]. Visgi šalia istorizmo viešbutyje esama ir užuominų į „tautinį stilių“: „Grindų ornamentas, sudėliotas iš juodų ir baltų plytelių, primena liaudies au­dinių raštus“[3], tautinių motyvų galime įžvelgti ir lubų lipdyboje. Objektas statytas „vietoje ten buvusio vieno aukšto namo“[4], priglaudžiant „prie dviaukščio senojo, XIX a. pabaigoje statyto viešbučio korpuso su „Metropo­lio“ kavine“[5]. „1986 metais užbaigtas pastato kapitalinis remontas: išplėstos tarnybinės patalpos pirmajame aukšte, atnaujintas stogelis virš įėjimo, mediniai vestibiulio ir laiptinės paneliai (remonto projekto autorius V. Būdvytis)“[6].

Vaidas Petrulis

[1] Preišegalavičienė, L. Tautinio stiliaus paieškos Vladimiro Dubeneckio visuomeniniuose interjeruose. Urbanistika ir architektūra, 2010, nr. 3, p. 168.

[2] Ten pat, p. 168.

[3] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 83.

[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 16, l. 1.

[5] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 82.

[6] Ten pat, p. 82.