Rezultatai pagal užklausą: Regionai - Kaunas | Laikotarpis - LDK, Pirmoji Respublika
Ugniagesių rūmai Kaune (Išlikęs, k.k.v.r. 32702) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Kanto g. 1
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Edmundas Alfonsas Frykas, Pranas Markūnas
Stiliai: Art Deco, Funkcionalizmas/modernizmas
Metai: 1929 - 1930
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Spec. paskirties pastatatas, Gaisrinė
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis
Nuotraukos: 13
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Architektas Edmundas Frykas, Art Deco, Kauno turgavietės, Kauno ugniagesiai, Kauno ugniagesių rūmai, Miesto infrastruktūra, Miestų modernizavimas, Modernizmas, Pranas Markūnas, Ugniagesiai
Teritorijos: I. Kanto gatvė Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. Kaune (buv. Bulvarnaja, Uferstrasse, Nemuno kranto, Uosto kranto, Prieplaukos kranto, Pergalės krantinė), Kauno ugniagesių rūmai

Lenktos formos statinys laikinosios sostinės naujamiesčiui suteikė architektūrinės įvairovės, šiuolaikiškumo. Nors 1929 m. buvo parengtas ir kitas projektas, kuris savo architektūrine raiška buvo visiškai istoristinis (architekto parašas sunkiai įskaitomas), galutinis rezultatas vis dėlto artimas modernizmui. Prie ugniagesių rūmų dirbo gana nemaža komanda su architektūra ir statyba susijusių žymių žmonių: „Rūmų projektą paruošė civilinis inžinierius E. Frykas ir konstruktorius P. Markūnas, statė rangovai broliai D. ir G. Ilgovskiai. Techninę darbų priežiūrą vykdė architektas J. Peras ir inžinierius A. Jokimas“[1].

Vieta rūmams parinkta Kanto ir Nemuno g. kampe, kur prieš tai buvo viena iš Kauno turgaviečių, vadinta „Pieno“ arba Naująja“[2]. Tiesa, pastarosios veikla nebuvo itin sklandi: „Nuomojamų krautuvėlių savininkai skundėsi, jog šioje turgavietėje slapta prekiaujama svaigalais, todėl dažnai vakarais kyla triukšmas, be to, turgaus pastogėse nakvoja neblaivūs ir nežinomi asmenys"[3].

Įdomu atkreipti dėmesį ir į Ugniagesių rūmų statybos finansavimo mechanizmą. Objektas turėjo kainuoti apie 600 000 litų, kuriuos planuota padengti imant nekilnojamojo turto mokesčius: „Tam tikslui nuo nejudamo turto savininkų per 3 metus manoma paimti po 200 000 lt. Miesto manymu, gaisrininkai labiausiai aptarnauja nejudamą turtą, todėl ir jo savininkai turi padengti išlaidas“[4]. Tiesa, pats pastatas buvo skirtas ne tik ugniagesių komandos poreikiams: „Nemuno gatvės pusėje buvo parduotuvės, virš jų – butai, trečiame aukšte – lombardas“[5].

Vaidas Petrulis

 


[1] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 115.

[2] Lazauskienė A. Kauno turgaviečių bruožai (1919-1940). Kauno istorijos metraštis, Kaunas: VDU, 2011, p. 59.

[3] Ten pat. p. 59.

[4] Kauno miesto savivaldybės darbai ir sumanymai. Lietuva, 1928, sausio 10, p. 5.

[5] Kauno architektūra. Op. cit.