Šalia buvusio Žuvų turgaus iškilę pirties rūmai buvo vienas įspūdingiausių tokio pobūdžio ankstyvojo sovietmečio statinių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. 200 vietų pirties projektas neišsiskyrė socialistinio realizmo stilistikai būdingu lipdybiniu dekoru ar gausiomis architektūrinėmis detalėmis. Simetriški, pagrindiniais fasadais į gatves atsukti korpusai artimi įprastai istorizmo architektūrai. Arkiniai pirmo aukšto langai ir durys, rustika puošti antro aukšto langai bei išryškintas pirmas aukštas – tai bene vieninteliai dekoro elementai. Įdomu atkreipti dėmesį, kad „išorinei apdailai čia buvo pirmą kartą panaudotos cementinės plytelės. Jų prireikė pagaminti apie 500 atskirų tipų“[1].

Vis dėlto savo tūriu, kuris buvo kuriamas tarsi itališki palazzo, statinys akivaizdžiai atspindi stalinistinės epochos pompastiką. Projekte nurodyta, kad pirties autoriai yra J. Gudelis, J. Putna ir M. Matušakaitė[2], tačiau galima daryti prielaidą, kad tai buvo Lietuvoje pritaikytas tipinis Sovietų Sąjungos projektas. Monumentalus objektas išstovėjo vos kelis dešimtmečius. 1976 m. pastatas buvo nugriautas. Anot Kauno sovietmečio architektūros tyrinėtojo Algimanto Dumbliausko, pirtį teko griauti dėl to, kad pradėjo skeldėti sienos. Pastato neišgelbėjo netgi dėl sampilinio grunto paryti originalūs „šulinių tipo pamatai“.

Vaidas Petrulis