Architekto Antano Jokimo namas (Išlikęs, k.k.v.r. 32102) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Minties Rato g. 2 / Vydūno al. 17
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Jonas Andriūnas
Savininkai: Antanas Jokimas
Stiliai: "Tautinis stilius"
Metai: 1925
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Namas
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 8
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Architektas Antanas Jokimas, inžinierius Jonas Andriūnas, Neobarokas, Tautinis stilius
Teritorijos: Antano Jokimo namas Kaune, Vydūno al. 17, Kaunas, Vydūno alėja Kaune

Architekto A. Jokimo gyvenamasis namas – vienas unikaliausių XX a. antrojo dešimtmečio laikinosios sostinės medinių statinių. Įdomu, kad pastatas stovi toje vietoje, kurioje buvo įgyvendintas Kauno urbanistinės plėtros plano fragmentas. Pastarąjį 1923 m. danų architektas M. Frandsenas rengė būtent su šio namo savininku Antanu Jokimu. Nors urbanistinis vietos sprendimas artimas moderniam miesto-sodo planavimui, medinis, baroko stilistiką imituojantis namelis yra neabejotinas „tautinio stiliaus“ pavyzdys.  Šis istorinis stilius anuomet buvo suvokiamas kaip artimas lietuvio sielai, atspindintis Lietuvos dvasią. Antai Paulius Galaunė teigė: „Ne Vilnius baroko miestas, bet visa Lietuva „barokinė“. Gal to meno savybės sutampa su lietuvio karakterio savybėmis? Sunku pasakyti, galima tiktai faktas konstatuoti: barokas čia klestėjo, kaip ir savas buvo“[1]. Jo mintims pritarė ir kiti architektai bei kultūros veikėjai: M. Songaila, A. Mošinskis, V. Bičiūnas ir kt. Kai kurie tarpukario teoretikai baroką gretino netgi su kraštovaizdžiu: „Praeities barokinės bažnyčios kaip tiktai idealiai dar­niai sutapo, susiliejo su mūsų krašto gamta, mūsų gam­tos švelniais, ramiais kontūrais“[2].

Vaidas Petrulis



[1] Galaunė, P. Kauno bažnyčios. Lietuvos aidas, 1934, nr. 69, p. 9

[2] Mošinskis, A. Dėl Lietuvos kultūros turtų. Naujoji Romuva, 1938, nr. 11, p. 273.