Žydų bankas Kaune
<p style="text-align: justify;"><strong>Istorija.</strong> Leidimas statyti Centralinį žydų banką, kuris tuo metu buvo „vienas iš didesnių bankų, turėjusių išplėtotą savo įstaigų tinklą visoje šalyje"<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1], buvo išduotas 1924 m., Kaunui po truputį atsigaunant po nepriklausomybės kovų (beje, <a href="public/HeritageObject.aspx?id=661">Lietuvos Banko</a> projektas rengtas tais pačiais metais). Vietoje medinio vieno aukšto namo, kurį Kauno miesto Statybos komisija pripažino „susenusiu ir pavojingu gaisro atžvilgiu"<a name="_ftnref2" href="#_ftn2"></a>[2], iškilo vienas ambicingiausių šio laikotarpio laikinosios sostinės projektų. „Dėl ilgo siauro sklypo, kurio gilumoje stovėjo pagrindinis pastatas"<a name="_ftnref3" href="#_ftn3"></a>[3] vieta imta vadinti pasažu. Sovietmečiu, 1948 metais<a name="_ftnref4" href="#_ftn4"></a>[4], objektas paverstas Zoologijos muziejumi. Netrukus, prabėgus tik kiek daugiau nei 50 metų nuo statybos pradžios, muziejus pradėtas rekonstruoti, ir pasažas buvo sunaikintas. Vietoje jo pastatytas naujasis muziejaus pastatas (arch. A. Keturka), kuris duris atvėrė 1981 m.</p>
<p style="text-align: justify;"><strong>Funkcija.</strong> Nors pagrindinė statinio paskirtis – bankas, tačiau, kaip matome iš projekto, čia buvo sukurtas polifunkcinis miesto visuomeninis centras: abipus siauro pasažo išsidėstė krautuvėlių eilės, buvo įsikūrusi kavinė, antrame aukšte įrengtas „atviras vasaros kino teatras"<a name="_ftnref5" href="#_ftn5"></a>[5]. Visa tai bylojo apie sparčiai augančią naujosios sostinės pramogų pasiūlą. Apie tai, kad bandyta sekti pažangiausiais Europos pavyzdžiais, galime spręsti ir iš kino teatro savininkės prašymo, kuriame, be kita ko, pažymima, kad „Europos valstybių miestuose naujaisiais laikais toki[e] kino [teatrai] jau įvesti, [ir] sudaro lankantiems patogumų"<a name="_ftnref6" href="#_ftn6"></a>[6].</p>
<p style="text-align: justify;"><strong>Architektūra</strong>. Skirtingai nei daugelis svarbiausių Europos miestų, prekybos pasažų neturėjusiai laikinajai sostinei Žydų bankas pasiūlė gana unikalų komercinės paskirties objektą. Laisvės alėjoje buvo sukurta jauki urbanistinė terpė, jungianti pagrindinę gatvę, kurioje tuo metu leistas transporto judėjimas, ir pėstiesiems skirtą viešosios erdvės kiemą. Netenka abejoti, kad urbanistinis šio objekto sprendimas buvo gerokai ryškesnė vertybė nei pati statinio architektūra. Tiesa, ir pastaroji verta dėmesio. Nors iš pirmo žvilgsnio tai akivaizdus istorizmo pavyzdys, „pasižymėjęs Europos komercinėms įstaigoms būdingomis supaprastintomis neoklasicistinėmis formomis"<a name="_ftnref7" href="#_ftn7"></a>[7], tačiau ornamentinis pastato žodynas buvo prisodrintas žaismingų <em>art deco</em> elementų: zigzago formos lauko apšvietimo žibintai, laiptuotas centrinės laiptinės kupolas, puošybos elementai ir kt. Žvelgdami į architektūrinius sprendimus, taip pat turėtume atkreipti dėmesį, kad pastatas šiek tiek skiriasi nuo projekto. Tarpukario architektūros tyrinėtoja Jolita Kančienė daro prielaidą, kad pokyčių autorius – Feliksas Vizbaras, tuometinis miesto technikas (pareigos, atitinkančios dabartinį miesto vyriausiojo architekto statusą), kuris atliko techninę statybos priežiūrą<a name="_ftnref8" href="#_ftn8"></a>[8].  </p>
<p style="text-align: justify;"><strong>Vertinimas.</strong> Įdomu atkreipti dėmesį, kad anuomet visuomenėje statinys ne visų vertintas palankiai. Antai vienas žymiausių to meto architektų Vladimiras Dubeneckis vienoje platesnių publikacijų apie Lietuvos architektūrą teigė: „greta [pozityvių pavyzdžių] eina visa eilė kitokių statybos darbų: minties skolinimas. Imama arba iš senobės rusų tradicijų, imama net pačioj Rusijoj, net jau prieš karą, prakeiktą ir inbiurusį statybos būdą, vadinamą „kazionavo charaktera" (Žemės Ūkio Ministerija). Arba pasiskolinama – be pro­centų ir sumos grąžinimo – iš kaimynų vokiečių (Valstybės Spaustuvė, Žydu Bankas). Šiuodu reiškiniu taip pat labai charakteringu. Kad taip dedas – priežastis glūdi viso mūsų gyvenimo vagos nukrypime."<a name="_ftnref9" href="#_ftn9"></a>[9]  Žvelgiant iš šios dienos pozicijų, tenka pasakyti, kad tai buvo itin savitas tarpukario visuomeninės paskirties objektas, ir nors pastačius naująjį pastatą Zoologijos muziejus įsikūrė kur kas erdvesnėse patalpose, Žydų banko sugriovimas buvo ryški Kauno architektūrinio paveldo netektis.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<hr style="text-align: justify;" size="1" />
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Laurinavičus, V. <em>Bankai Lietuvoje</em>. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 38.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 118.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn3" href="#_ftnref3"></a>[3] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. <em>Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915).</em> Kaunas: VDU leidykla, 2001, p. 38–39.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn4" href="#_ftnref4"></a>[4] Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus [interakyyvus]. Prieiga per internetą: <<a href="http://www.zoomuziejus.lt/?id,33">http://www.zoomuziejus.lt/?id,33</a>>.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn5" href="#_ftnref5"></a>[5] KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047 l. 4.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn6" href="#_ftnref6"></a>[6] KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047, l. 7.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn7" href="#_ftnref7"></a>[7] Miškinis, A. <em>Kaunas: Laisvės alėja</em>. Vilnius: Savastis, 2009, p. 34.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn8" href="#_ftnref8"></a>[8] Kančienė, J. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą. Iš <em>Žydų kultūros paveldas Lietuvoje</em>. Sud. A. Jomantas. Vilnius: Savastis, 2005, p.97–98.</p>
<p style="text-align: justify;"><a name="_ftn9" href="#_ftnref9"></a>[9] Dubeneckis, V. Apie mūsų architektūrą. <em>Baras</em>, 1925, nr. 1, p. 93.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 106
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Grigorijus Mazelis, Mikas Grodzenskis
Metai: 1924
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Prekybiniai, Parduotuvė / Krautuvė / Krautuvių eilė, Kavinė / Restoranas / Valgykla, Bankas
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 17
Susiję bibliografijos įrašai
Kaip atrodo dabartinis žydų gyvenimas Vilniuje
Kaip atrodo dabartinis žydų gyvenimas Vilniuje
Lietuvos Aidas
1932-06-03 p.p. 4
Vabalninkuose degė žydų bankas
Vabalninkuose degė žydų bankas
Lietuvos Žinios
1931-06-13 p.4
Žinutė
Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas
Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas
Lietuvos Aidas
1935-06-24 p.5
Straipsnis
Straipsniai apie bankus
Straipsniai apie bankus
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.26
Straipsnis
Gražioji mūsų statyba
Gražioji mūsų statyba
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.48
Straipsnis
LA, 1936.04.30, p.3 - Koks bus Kauno zoologijos sodas
LA, 1936.04.30, p.3 - Koks bus Kauno zoologijos sodas
Lietuvos Aidas
1936-04-30 p.3
Straipsnis
Zoologijos sodas Kaune
Zoologijos sodas Kaune
Lietuvos Aidas
1935-05-21 p.2
Straipsnis
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Lietuvos Aidas
1936-06-27 p.9
Straipsnis
Karininkų ramovės ir vidaus įrengimų varžytynes laimėjo Morkūnas su Grodzenskiu
Karininkų ramovės ir vidaus įrengimų varžytynes laimėjo Morkūnas su Grodzenskiu
Lietuvos Žinios
1936-04-30 p.8
Žinutė
Atidavė statyti karininkų ramovės rūmus
Atidavė statyti karininkų ramovės rūmus
Lietuvos Žinios
1935-08-29 p.7
Žinutė
Ožeškienės gat.
Ožeškienės gat.
Lietuvos Žinios
1924-07-29 p.3
Žinutė
Atidavė Kauno miesto ligonių kasos rūmus statyti
Atidavė Kauno miesto ligonių kasos rūmus statyti
Lietuvos Žinios
1933-07-10 p.5
Žinutė
1 12
Susiję objektai
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
1927
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
1925
Lenkų kredito draugijos rūmai
Lenkų kredito draugijos rūmai
1932
Totorių mečetė Kaune
Totorių mečetė Kaune
1930
Kazimiero Pociaus namas Kaune
Kazimiero Pociaus namas Kaune
1927 - 1928
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Alekso Šeimano namas
Alekso Šeimano namas
1928
Gyvenamasis daugiabutis namas Kaune
Gyvenamasis daugiabutis namas Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
1938 - 1940
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
1931 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kaune
Lietuvos banko rūmai Kaune
1924 - 1927
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Buvęs kino teatras „Pasaka“ Kaune
Buvęs kino teatras „Pasaka“ Kaune
1939 - 1940
Karmelitų parapijos namai Kaune
Karmelitų parapijos namai Kaune
1928
Marijampolės geležinkelio stotis
Marijampolės geležinkelio stotis
1923 - 1924
Viešbutis "Lietuva" Kaune
Viešbutis "Lietuva" Kaune
1925
Meno mokyklos rūmai Kaune
Meno mokyklos rūmai Kaune
1922
Ugniagesių rūmai Kaune
Ugniagesių rūmai Kaune
1929 - 1930
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
1925 - 1929
„Metropolitain“ kino teatras
„Metropolitain“ kino teatras
1927 - 1928
Krautuvėlė Savanorių pr. ir Aukštaičių g. kampe
Krautuvėlė Savanorių pr. ir Aukštaičių g. kampe
1929 - 1930
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
1937 - 1938
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
1925 - 1932
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
1928 - 1930
Šaulių namai Varėnoje
Šaulių namai Varėnoje
1930 - 1933
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune,  Rotušės a. 14
Namas Kaune, Rotušės a. 14
1924
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
1928 - 1931
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
1925
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Maušos ir Natano Feinbergų namas
Maušos ir Natano Feinbergų namas
1929
Panevėžio Žydų gimnazija
Panevėžio Žydų gimnazija
1927 - 1928
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
1926 - 1927
1 39

Istorija. Leidimas statyti Centralinį žydų banką, kuris tuo metu buvo „vienas iš didesnių bankų, turėjusių išplėtotą savo įstaigų tinklą visoje šalyje"[1], buvo išduotas 1924 m., Kaunui po truputį atsigaunant po nepriklausomybės kovų (beje, Lietuvos Banko projektas rengtas tais pačiais metais). Vietoje medinio vieno aukšto namo, kurį Kauno miesto Statybos komisija pripažino „susenusiu ir pavojingu gaisro atžvilgiu"[2], iškilo vienas ambicingiausių šio laikotarpio laikinosios sostinės projektų. „Dėl ilgo siauro sklypo, kurio gilumoje stovėjo pagrindinis pastatas"[3] vieta imta vadinti pasažu. Sovietmečiu, 1948 metais[4], objektas paverstas Zoologijos muziejumi. Netrukus, prabėgus tik kiek daugiau nei 50 metų nuo statybos pradžios, muziejus pradėtas rekonstruoti, ir pasažas buvo sunaikintas. Vietoje jo pastatytas naujasis muziejaus pastatas (arch. A. Keturka), kuris duris atvėrė 1981 m.


Funkcija. Nors pagrindinė statinio paskirtis – bankas, tačiau, kaip matome iš projekto, čia buvo sukurtas polifunkcinis miesto visuomeninis centras: abipus siauro pasažo išsidėstė krautuvėlių eilės, buvo įsikūrusi kavinė, antrame aukšte įrengtas „atviras vasaros kino teatras"[5]. Visa tai bylojo apie sparčiai augančią naujosios sostinės pramogų pasiūlą. Apie tai, kad bandyta sekti pažangiausiais Europos pavyzdžiais, galime spręsti ir iš kino teatro savininkės prašymo, kuriame, be kita ko, pažymima, kad „Europos valstybių miestuose naujaisiais laikais toki[e] kino [teatrai] jau įvesti, [ir] sudaro lankantiems patogumų"[6].


Architektūra. Skirtingai nei daugelis svarbiausių Europos miestų, prekybos pasažų neturėjusiai laikinajai sostinei Žydų bankas pasiūlė gana unikalų komercinės paskirties objektą. Laisvės alėjoje buvo sukurta jauki urbanistinė terpė, jungianti pagrindinę gatvę, kurioje tuo metu leistas transporto judėjimas, ir pėstiesiems skirtą viešosios erdvės kiemą. Netenka abejoti, kad urbanistinis šio objekto sprendimas buvo gerokai ryškesnė vertybė nei pati statinio architektūra. Tiesa, ir pastaroji verta dėmesio. Nors iš pirmo žvilgsnio tai akivaizdus istorizmo pavyzdys, „pasižymėjęs Europos komercinėms įstaigoms būdingomis supaprastintomis neoklasicistinėmis formomis"[7], tačiau ornamentinis pastato žodynas buvo prisodrintas žaismingų art deco elementų: zigzago formos lauko apšvietimo žibintai, laiptuotas centrinės laiptinės kupolas, puošybos elementai ir kt. Žvelgdami į architektūrinius sprendimus, taip pat turėtume atkreipti dėmesį, kad pastatas šiek tiek skiriasi nuo projekto. Tarpukario architektūros tyrinėtoja Jolita Kančienė daro prielaidą, kad pokyčių autorius – Feliksas Vizbaras, tuometinis miesto technikas (pareigos, atitinkančios dabartinį miesto vyriausiojo architekto statusą), kuris atliko techninę statybos priežiūrą[8].  


Vertinimas. Įdomu atkreipti dėmesį, kad anuomet visuomenėje statinys ne visų vertintas palankiai. Antai vienas žymiausių to meto architektų Vladimiras Dubeneckis vienoje platesnių publikacijų apie Lietuvos architektūrą teigė: „greta [pozityvių pavyzdžių] eina visa eilė kitokių statybos darbų: minties skolinimas. Imama arba iš senobės rusų tradicijų, imama net pačioj Rusijoj, net jau prieš karą, prakeiktą ir inbiurusį statybos būdą, vadinamą „kazionavo charaktera" (Žemės Ūkio Ministerija). Arba pasiskolinama – be pro­centų ir sumos grąžinimo – iš kaimynų vokiečių (Valstybės Spaustuvė, Žydu Bankas). Šiuodu reiškiniu taip pat labai charakteringu. Kad taip dedas – priežastis glūdi viso mūsų gyvenimo vagos nukrypime."[9]  Žvelgiant iš šios dienos pozicijų, tenka pasakyti, kad tai buvo itin savitas tarpukario visuomeninės paskirties objektas, ir nors pastačius naująjį pastatą Zoologijos muziejus įsikūrė kur kas erdvesnėse patalpose, Žydų banko sugriovimas buvo ryški Kauno architektūrinio paveldo netektis.


Vaidas Petrulis


 



[1] Laurinavičus, V. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003, p. 38.


[2] KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 118.


[3] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915). Kaunas: VDU leidykla, 2001, p. 38–39.


[4] Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus [interakyyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.zoomuziejus.lt/?id,33>.


[5] KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047 l. 4.


[6] KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047, l. 7.


[7] Miškinis, A. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius: Savastis, 2009, p. 34.


[8] Kančienė, J. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą. Iš Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. Sud. A. Jomantas. Vilnius: Savastis, 2005, p.97–98.


[9] Dubeneckis, V. Apie mūsų architektūrą. Baras, 1925, nr. 1, p. 93.


 


Fasadas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 111
Fasadas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 111
Rūsio planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 112
Rūsio planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 112
1 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 114
1 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 114
2 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 113
2 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 113
3 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 113
3 a. planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 113
Išilginis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 116
Išilginis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 116
Skersinis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 111
Skersinis pjūvis. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 111
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 116
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 148, l. 116
Sklypo planas iki banko sukūrimo. KAA, f. 214, ap. 1, b. 3715
Sklypo planas iki banko sukūrimo. KAA, f. 214, ap. 1, b. 3715
Projektas vasaros kino teatrui įrengti. KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047, l. 2
Projektas vasaros kino teatrui įrengti. KAA, f. 218, ap. 2, b. 4047, l. 2
XX a. 4 deš. nuotr. Iš: "Art Deco Lietuvoje. Parodos katalogas". Vilnius, 1998, p. 19
XX a. 4 deš. nuotr. Iš: "Art Deco Lietuvoje. Parodos katalogas". Vilnius, 1998, p. 19
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 95
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 95
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 96
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 96
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 97
1932-35 m. nuotr. Iš: A. Miškinis. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius, 2009, p. 97
Nežinomo autoriaus nuotr., apie 1956 m. KTU ASI archyvas
Nežinomo autoriaus nuotr., apie 1956 m. KTU ASI archyvas
A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr., 1966 m.
A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr., 1966 m.
Iš: S. Abramauskas ir kt. "Kaunas", 1968, p. 108
Iš: S. Abramauskas ir kt. "Kaunas", 1968, p. 108