Sovietmečiu (1970 m.) statytas „Nemuno“ sanatorijos kompleksas nėra kultūros paveldo vertybė, neturi saugotinų architektūrinių dalių, funkcinių ryšių ar vertingų puošybos elementų, todėl galima visapusiška rekonstrukcija. Šiandien pastatai yra techniškai ir moraliai nusidėvėję, todėl pagrindinis projekto tikslas – objektą visiškai atnaujinti. Per rekonstrukciją numatoma išlaikyti tik buvusį pastato planą, o fasadų estetiką ir medžiagas iš esmės pakeisti.
Anksčiau bendram „Nemuno“ sanatorijos kompleksui priklausęs priestatas T. Kosciuškos g. 6 – Maironio g. 7 iš buvusios valgyklos-restorano 2009 m. pradžioje pradėtas rekonstruoti į kultūros centro kompleksą, o vėliau numatoma atstatyti relaksacinį kompleksą ir aktyvaus sporto centrą. Apie tam pačiam kompleksui priklausančios daugiaaukštės sanatorijos rekonstrukciją kol kas duomenų nėra, tik žinoma, kad ateityje objektą numatoma įrengti kaip viešbutį. Pateikta pirminė (ne galutinė) sanatorijos vizualizacija, aukštingumas išlieka probleminis ir diskutuotinas, tačiau didelė tikimybė, kad nebus atsižvelgta į 1999–2006 m. miesto bendrojo plano nuostatas[1] ir pastato „autentiškumas“ liks išsaugotas.
Naujajame Kultūros centre numatoma įrengti koncertų salę, kuri talpintų apie 1000 žiūrovų, dvi kino sales, erdvę repeticijoms ir kitas papildomas patalpas: vestibiulius, drabužinę, kavines ir mini barus, vonios kambarius, vertėjo kabinetą ir kitas administracines zonas. Iki šiol yra parengti keli vidaus įrengimų dizaino projektai, bet galutinis variantas bus pasirinktas atlikus visišką išorės sienų ir aukštų renovaciją. Baigti statybos darbus planuojama 2010 metų pabaigoje.
Projekte kultūros centro pastatas numatomas dviejų aukštų, be to, papildomi priestatai (nedidinat aukštų skaičiaus), patalpos analogišku aukštų planavimu bus įrengiamos ir rūsyje, kur dalis erdvės skiriama požeminei 240 vietų automobilių aikštelei. Pagrindinis įvažiavimas į komplekso teritoriją planuojamas iš Liepų g. pusės. Reprezentacinis kelias bus išgrįstas tamsiai pilkomis klinkerio trinkelėmis ir natūraliu akmeniu (granitu), pagrindiniai laiptai – akmens masės plytelėmis, 32 tako šviestuvai numatomi žemi. Sklypo apželdinimo plotas užims 3994 kv. m. Jame projektuojama 230 kv. m gėlynų, veja užims 4045 kv. m visos teritorijos ploto. Be to, sklype numatomi ir dekoratyviniai akcentai: fontanai arba skulptūrinė kompozicija. Senosios sanatorijos teritorijoje anksčiau veikė du stačiakampio plano, skaldytais akmenimis grįsti fontanai.
Kultūros centro pastato planą sudaro ovalios formos angaras (pagrindinės patalpos), žaliu mozaikiniu ir žalsvai rusvu veidrodiniu stiklu dengtas fasadas ir tamsios medžiagos (stiklo ir betono kombinacija) stačiakampio formos priestatas, kuriame numatoma įrengti administracines patalpas bei vestibiulį. Dalis šio priestato bus vieno aukšto. Pagal išankstines objekto vizualizacijas galima daryti išvadas, jog pastarojo fasadai yra plastiški, įėjimo į kultūros centrą stogas „V" formos (ovalios konstrukcijos jungtis ir virš pagrindinio įėjimo vitrinų projektuojamo nuožulnaus stogelio pratęsimas). Sklype esančio užstatymo ir kitų objektų atžvilgiu aptariamojo pastato kompozicija nėra kontrastinga, nepasižymi griežtais, ekstravagantiškais architektūriniais sprendimais.
Objektas rekonstruojamas į kultūros centrą siekiant pagerinti paslaugų kokybę, praplėsti renginių programą, į kultūrinę veiklą įtraukti daugiau gyventojų (bendruomenės nariai galės pasijusti aktyviais proceso dalyviais), kurti specializuotas darbo vietas, organizuoti vietinės bei tarptautinės reikšmės kultūros renginius (geros kokybės renginiai sulauks daugiau žiniasklaidos dėmesio, todėl formuos teigiamą kurorto įvaizdį); tikimasi ir ekonominės naudos: planuojama rekonstruotas patalpas naudoti ne tik pagal numatytą programą ir paskirtį, bet ir dalį jų nuomoti.
Rekonstruojamas pastatas atitinka šiuo metu galiojančio 2007–2013 m. Druskininkų miesto bendrojo plėtros plano nuostatas: vystyti pramogų ir poilsio turizmą, pritaikyti senus pastatus naujai paskirčiai. Merdinčioje Nemuno sanatorijos komplekso teritorijoje atkuriamas objektas taps patrauklia Druskininkų kultūrinio gyvenimo dalimi, sugrąžins kadaise vyravusį tradicinio kurorto įvaizdį. Tiek šis objektas, tiek ir visas sanatorijos korpusas po rekonstrukcijos įgaus naują paskirtį ir kokybę. Kol kas detaliau vertinti rekonstruojamo pastato vizualumą ir kontekstą sudėtinga. Būsimas kultūros centras ateityje taps komplekso dalimi, todėl jo meninė ir urbanistinė kokybė priklausys nuo bendros visumos.
Viltė Migonytė
[1] Vykdant objektų perstatymus (ypač sovietmečiu statytų sanatorijų kompleksų), 1999–2006 m. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nutarta laikytis „ne aukštesnių už medžius statinių“ skandinaviškojo principo, t.y. stambiais tūriais nenustelbti supančių želdinių.