Savita architektūrine išraiška pasižymi Druskininkų senamiesčio pastatų kompleksas[1], kuriam priklauso medinė vila „Radium" (T. Kosciuškos g. 9) ir kiek vėliau greta pastatytas mūrinis Burmistro namas (T. Kosciuškos g. 7). Abu objektai savitomis formomis bei puošybos elementais papildo kurorto savitumą formuojančių pastatų stilistinę paletę, tačiau nors ir turi architektūrinę bei istorinę vertę, kaip daugelis kitų istorinių miestelio pastatų gali nukentėti nuo šiurkščios kurorto plėtros.

Netaisyklingo daugiakampio formos pastatų komplekso teritorija yra dešiniajame Nemuno upės krante, T. Kosciuškos g. rytinėje pusėje. Nuo teritorijos į rytus, Nemuno link, stovi stambus mūrinių gydyklų kompleksas (dab. vandens pramogų parkas). Sklypą iš vakarų riboja T. Kosciuškos g. (kitapus gatvės neseniai iškilo modernus daugiaaukštis gyvenamasis pastatų kompleksas), iš šiaurės, rytų ir pietų pusių – gretimi sklypai, pietvakarių pusėje – apsaugos zona, apimanti mažą parkelį; be pastarojo, šioje teritorijoje esama pavienių medžių, daugiausia spygliuočių.

Mūrinis pastatas ir medinė vila priskiriami prie vertingiausių senosios Druskininkų kurorto architektūros pastatų. Iš naujo pritaikytas gyventi buvęs Burmistro namas atitinka miesto svečių poilsio poreikius. Tačiau kadangi pastatas su vila numatomi prijungti prie „Reginos“ viešbučio ir suformuoti naują kompleksą, toks pertvarkymas labai sumenkintų šių objektų savarankiškumą bei išskirtinumą tarp aplinkinių pastatų, o priešais komplekso objektus pastatyto modernaus gyvenamojo „monolito" formos bei proporcijos sukurtų disharmonijos ir nejaukaus kontrasto įspūdį. Buvusio Burmistro namo bei vilos perstatymo sumanymas neprieštarauja 2007–2013 m. bendrajame miesto plane įvardytai Druskininkų senamiesčio turizmo plėtros strategijai, poilsinio ir gydymo paslaugų vystymas ir plėtra istoriniuose objektuose atitinka objekto naudojimo saugant kategoriją. Be to, atsižvelgiant į negausų Lenkijos okupacinio laikotarpio kurorto statybinį palikimą, išskirtinių, sudėtingų formų objektus būtų galima aktyviau pasitelkti vystant architektūrinį-pažintinį turizmą. Vis dėlto planuojami komplekso pokyčiai neigiamai paveiktų šių kultūros paveldo vertybių (autentiškų formų) pažinimą, deformuotų savitą, ilgus dešimtmečius formuotą vietos koloritą.

Viltė Migonytė

[1] Pastatų kompleksas 1999 m. spalį Valstybinės paminklosaugos komisijos buvo įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pirmą kartą kompleksas paskelbtas saugomu 1982 m., kuomet LTSR KM kolegijos nutarimu buvo įrašytas į saugomų kultūros paminklų sąrašą.