Vila „Radium“ (T. Kosciuškos g. 9), puošianti istorinę Druskininkų dalį, priklauso pastatų kompleksui, kurio antrasis objektas, mūrinis statinys, vadinamasis burmistro namas, buvo pristatytas kiek vėliau. Manoma, kad pastarajame gyveno Druskininkų miesto burmistras Antanas Grudzinskas.
Saugojimas. Prieš suteikiant šiam objektui nekilnojamosios kultūros vertybės statusą, numatyta saugoti jo tūrį, medžiagas, fasadų architektūrą bei autentiškus dekoro elementus. Be to, atsižvelgiant į Lenkijos okupacinio laikotarpio architektūrinį palikimą ir unikalias, išskirtines, sudėtingas pastato formas, jis yra tinkamas architektūrinio-pažintinio (konferencinio) turizmo objektas.
Vieta. Netaisyklingo daugiakampio formos pastato teritorija yra dešiniajame Nemuno upės krante, T. Kosciuškos g. rytinėje pusėje. Nuo teritorijos į rytus, Nemuno link, stovi stambus mūrinių gydyklų kompleksas (dab. vandens pramogų parkas). Sklypą iš vakarų pusės riboja T. Kosciuškos g. (kitapus gatvės neseniai iškilo modernus daugiaaukštis gyvenamasis pastatų kompleksas), iš šiaurės, rytų ir pietų – gretimi sklypai, pietvakarinėje pusėje – apsaugos zona (0,15 ha), apimanti mažą parkelį. Vilos teritorijoje esama pavienių medžių, daugiausia spygliuočių.
Funkcija. Romantiniais bruožais pasižymintis pastatas, primenantis šveicariškojo stiliaus bei dvarų medinę architektūrą, buvo pastatytas XIX a. pirmojoje pusėje. Iš pradžių vila „Radium“ miesto svečiams teikė nakvynę, o vėliau, sovietmečiu, pastatas paverstas balneoterapijos gydyklos centrine laboratorija. 2009 m. spalį vila atidaryta po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos. Deja, jos vidus buvo perplanuotas, sunyko pjaustinėti dekoro elementai. Tačiau buvo atnaujintos senosios lubos, interjero lipdiniai, laiptai, balkonų turėklai, arkiniuose rūsiuose įrengtas sveikatos centras: pirtis, baseinas, treniruoklių ir masažo patalpos bei 36 kambarių viešbutis. Šiuo metu buvusi vila „Radium“ priklauso greta esančio „Reginos“ viešbučio kompleksui.
Architektūra. Vila rąstinė, iš lauko apkalta lentelėmis, pamatai akmens, plytų, cokolis, kaip įprasta, tinkuotas, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu, pastato šiaurės vakarų kampe esančių aštuoniakampių bokštelių stogeliai kūginiai, jų konstrukcija medinė, jie dengti skarda, rytiniame bokštelyje įrengta laiptinė. Objektas yra dviejų aukštų, sudėtingo tūrio, ilgo stačiakampio plano, pietinėje pusėje – dengta terasa, pastato viduryje – dviejų aukštų prieangio iškyša, imituojanti portiką, šiaurės vakarų kampo (orientuoto į gatvę) antrame aukšte yra šešiakampis erkeris. Vilos patalpos išdėstytos įvairiai, bet vyrauja koridorinės sistemos planas, antrame šiaurinės dalies aukšte yra atvira galerija su įėjimais į patalpas.
Pastato fasadų kompozicija asimetriška, pagrindinis (pietinis) nukreiptas į nedidelį parką. Žvelgiant šiuo rakursu, architektūrinį vilos žaismingumą sukuria šoniniai smailėjantys bokštelių tūriai ir vidurinės dalies prieangio bei terasos ažūrinės formos (prieangio terasą ir stogą laiko palyginti ploni stulpai, sutvirtinti dekoratyvinėmis gembėmis) bei sudėtinga sunertų ir lenktų profiliuotų storlenčių kompozicija puoštas frontonas; jo dekore vyrauja voliutų motyvai, prieangio tvorelėse – kiaurapjūvis rombų ornamentas. Rytinį fasadą puošia stačiakampio plano bokštelis su smailiu, aukštu piramidės formos stogeliu. Vilos bokšto tarpsnius skiria siauri karnizai, sienų plokštumas paįvairina eglute sukaltos dailylentės.
Masyvaus tūrio bjektas, pasižymintis itin žaisminga fasadų struktūra ir kompozicija, išsiskiria iš kitų medinių kurorto vilų.
Viltė Migonytė