Architektūros objektas

ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS TYRIMŲ CENTRAS

Pradžia

Naujienų archyvas

Apie mus

Mūsų komanda

Lietuviškai

English

0 architektūros objektai

0 tekstai

K. ir T. Deveikių namas

(Išlikęs

, k.k.v.r.

31801

)

<p style="text-align: justify;">Namą 1913 metais pasistatė Ukmergės verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai, jame užaugo visuomenės veikėja, istorikė Jonė Deveikytė-Navakienė. Iš pat pradžių, t.y. dar caro valdžios laikais, pastato rizalitą puošė reljefinis lietuviškas Vytis. Kitas išskirtinis pastato elementas – cementinės meškų skulptūros, „pakabintos" ant šoninių rizalitų karnizų. Gatvės fasado tarplangiuose – piliastrai su stilizuotais kapiteliais, papuošti lapų girliandomis – festonais. Dekoratyviniai elementai su augaliniais motyvais panaudoti ir frize, taip pat įdubose tarp langų.</p>
<p style="text-align: justify;">Deveikiai šiame name gyveno iki II pasaulinio karo, jo metu pastato vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Po karo nuo pastato fasado buvo pašalintas Vytis, ilgainiui nebeliko ir meškų horeljefinių skulptūrų, namas paverstas daugiabučiu – tokia jo paskirtis ir iki šiol. 1999 metais buvo padarytos tikslios meškų skulptūrų kopijos (skulpt. M. Strioga). Dar po dešimties metų šiaurės vakarų gatvės fasadas buvo renovuotas, atkurtas Vytis.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Parengė Aistė Galaunytė</em></p>
<p style="text-align: left;">Parengta pagal KPD Kultūros vertybių registro bylą. Prieiga per internetą: <<em>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31801></em></p>
<p> </p>
<p> </p>

Adresas: Ukmergės r. sav., Ukmergės m. (Ukmergės miesto sen.), Vytauto g. 49

Architektūros tipas: Profesionalus

Architektai:

Metai: 1913

Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika

Architektūros šakos: Namas

Medžiagos: Mūras (plytų)

Nuotraukos: 10

Susiję objektai

Antano Gravrogko namas Kaune

1930 - 1932

Aleksandros Radvickienės namas Kaune

1938 - 1939

Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune

1926 - 1931

Kino teatras „Kapitol“ Kaune

1930 - 1942

Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas

1940

Lietuvos banko pastatas Raseiniuose

1933 - 1934

Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas

1931

Pradžios mokykla Šančiuose

1935

Karininkų ramovė Kaune

1931 - 1937

Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)

1936 - 1938

Kauno klinikų kompleksas

1937 - 1939

Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune

1937 - 1938

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)

1937 - 1938

Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

1883 - 1949

Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai

1931 - 1933

Valstybės draudimo įstaiga

1932

Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams

1936 - 1941

Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose

1937 - 1938

Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija

1924 - 1925

Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune

1929

Zarasų apskrities ligoninės pastatas

1933 - 1935

Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)

1933 - 1934

Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)

1939

Šakių apskrities ligoninė

1933 - 1937

Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone

1937

Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52

1929

Petro Leono namas

1924 - 1929

Plungės geležinkelio stotis

1931 - 1932

Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas

1933 - 1937

1 iš 29

Namą 1913 metais pasistatė Ukmergės verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai, jame užaugo visuomenės veikėja, istorikė Jonė Deveikytė-Navakienė. Iš pat pradžių, t.y. dar caro valdžios laikais, pastato rizalitą puošė reljefinis lietuviškas Vytis. Kitas išskirtinis pastato elementas – cementinės meškų skulptūros, „pakabintos" ant šoninių rizalitų karnizų. Gatvės fasado tarplangiuose – piliastrai su stilizuotais kapiteliais, papuošti lapų girliandomis – festonais. Dekoratyviniai elementai su augaliniais motyvais panaudoti ir frize, taip pat įdubose tarp langų.

Deveikiai šiame name gyveno iki II pasaulinio karo, jo metu pastato vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Po karo nuo pastato fasado buvo pašalintas Vytis, ilgainiui nebeliko ir meškų horeljefinių skulptūrų, namas paverstas daugiabučiu – tokia jo paskirtis ir iki šiol. 1999 metais buvo padarytos tikslios meškų skulptūrų kopijos (skulpt. M. Strioga). Dar po dešimties metų šiaurės vakarų gatvės fasadas buvo renovuotas, atkurtas Vytis.

Parengė Aistė Galaunytė

Parengta pagal KPD Kultūros vertybių registro bylą. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31801>