Statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos[1] mintį teko atidėti. Statybos prasidėjo 1937 m. liepos  23 d., o rūmai pašventinti 1938 m. spalio 15 d.[2] Šiose iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Smetona.

A. Smetonos gimnazija stovi Maironio ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje, yra kampinio, „L" formos plano, su pusiau uždaru vidiniu kiemu. “Vienas sparnas pastato apie 60 m. ilgio, kitas – 70“[3]. Pastato užstatymo linija atitraukta nuo gatvės – taip prieš mokyklą suformuojama reprezentacinė erdvė. Nors vietos parinkimą iš dalies lėmė praktinės priežastys susijusios su sklypų įsigijimu, tačiau naujai tiesiamoje gatvėje iškilusi gimnazija atitiko modernios mokymo įstaigos reikalavimus: ramioje ir atviroje aplinkoje apstu šviesos bei švaraus oro, pakankamai erdvės užsiėmimams lauke. Didžiuosiuose Europos miestuose neretai tai buvo sunkiai įgyvendinama siekiamybė.

Rūmai statyti netaupant, pabrėžiant gimnazijos statusą, siekiant ilgaamžiškumo. Darbus vykdė garsių rangovų grupė: Šeinzonas, Judelevičius ir Gurvičius, techninė priežiūrą vykdė inžinierius Jonas Stankūnavičius. „Su minėtais rangovais sudaryta sutartis 628.000 litų. Vandentiekiu, kanalizacija ir šildymo instaliacijai įrengti sudaryta sutartis su Balčiūnu 102.900 litų.“[4] Buvo statoma iš raudonų degtų plytų, sienos tinkuojamos, stogas dengtas raudonos spalvos Marselio tipo čerpėmis (šiuo metu jos pakeistos skarda). „Fasado cokoliai ir framūgos (kolonos pavidalo tarpai tarp langų) pirmo aukšto – iš granito.“[5] Gimnazijos rūmų statyba pareikalavo nemaža pastangų tvarkant miesto infrastruktūrą. Priėjimui prie gimnazijos naujai išgrįsta J. Basanavičiaus gatvė[6], atvestas vandentiekis ir kanalizacija. Statyba atsiėjo per 800 tūkst. litų.

Spaudoje pristatant gimnazijos projektą minima, kad čia „tilps 15 klasių, fizikos, gamtos ir istorijos kabinetai, darbelių ir paišybos klasės, biblioteka, skaitykla, dvi salės: viena gimnastikos, kita – posėdžiams, vakarams ir t.t. Šioje salėje bus įrengta didelė scena (apie 70 m2), kuria iš dalies galės pasinaudoti ir Valstybės Teatras. Be to, tame pastate bus ir kitos patalpos, kaip administracijai, valgyklai, dušui, rūbinėms ir kt.“ [7] Gimnazijoje buvo įrengtos ne tik klasės bei įprastos administracinės patalpos, bet ir du butai sargams, muziejus, pastogėje buvo du apšildomi kambariai ir vienas nešildomas turistams. Nuo 1953 metų mokykla turėjo bandymų ir mokomąjį sklypą.

Klasėse buvo įrengtos  parketo grindys (neišlikusios), rūbinėje, koridoriuje, valgykloje – teracinės (išliko tik dviejuose pagrindiniuose vestibiuliuose), sporto salėje – lentinės. Skulptorius B. Bučas 1937 m. bareljefais dekoravo gimnazijos interjerą (vienas iš jų vaizdavo prezidentą A. Smetoną mokinių būryje), sukūrė fontanėlius, kurie buvo įrengti vestibiuliuose. Mokyklinis inventorius buvo įsigytas iš Kauno baldų dirbtuvių. Šiuo metu klasėse galime matyti atidengus A. Smetonos bei vyčio bareljefus.

Amžininkai rašė, kad „pastato projektas daro didingą įspūdį savo masyvumu ir moderniu stiliumi.“[8] Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos galime drąsiai teigti, kad tai viena iš svarbiausių gimnazijų išlikusių iš tarpukario Lietuvos. Netikėta, kad objektas nėra saugomas kaip Lietuvos kultūros paveldo vertybė.

Aistė Galaunytė, Vaidas Petrulis