2016 09 20 | 17:04
100 modernizmo ženklų Lietuvos tarpukario apskričių miestuose ir provincijoje

Kiekvienas viešo ar privatiško pobūdžio pastatas, kiekvienas didesnis griovys, nusausinantis mūsų laukus, kiekviena gerai, pavyzdingai sutvarkyta sodyba, stiprus ir geras tiltas, keli kilometrai plento yra žingsnis į geresnį, šviesesnį gyvenimą. Dėl to kiekvienas toks žingsnis, pabaigtas darbas kelia visuotiną mūsų džiaugsmą, yra siauriau ar plačiau pažymimas, didesnio ar mažesnio žmonių būrio atšvenčiamas. Tatai suprantama ir ragintina, nes prie baigto darbo susibūrę žmonės ryškiau juo pasidžiaugia ir tiksliau suvokia jo reikšmę.“ („Lietuvos aidas“, 1935)

Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo liko mažiau nei dveji metai. Prisimindami šią datą KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre vis dažniau atsiverčiame archyvinius šaltinius, liudijančius tarpukario architektūros modernėjimo istoriją. Jau esame įpratę, kad tai Kaune, laikinojoje sostinėje susiformavusi modernizmo mokykla. Tačiau ar tiktai Kaunas? Tikrai ne!

Modernizuoti bei gražinti savo aplinką siekė visi Lietuvos miestai ir miesteliai. Buvo grindžiamos ir tiesinamos gatvės, klojami šaligatviai, griaunamos susenusios bei „nekokį įspūdį darančios“ medinės trobos, tveriamos naujos tvoros, tvarkomos prekybos vietos, sodinami medeliai, o kai kur netgi kuriami ištisi parkai. Šiandien šie infrastruktūros gerinimo darbai seniai pasimiršę. Neatsiejama urbanistinio sujudimo dalimi buvo ir „naujoviška“, mūsų dienomis pavadintume – modernistinė, architektūra. Lietuvoje apstu tarpukarį liudijančių pastatų: pradžios mokyklų, gimnazijų, kareivinių, pašto rūmų, modernistinių bažnyčių, bankų, pieninių ir kitų gamybai skirtų pastatų, įvairių komercinių įstaigų ir bendrovių bei privačiam gyvenimui skirtų namų.

Ar visada juos atpažįstame lankydami mažesnius Lietuvos miestelius? Tikėtina, kad taip. Nepaisant to, siekant atskleisti kur kas daugiau įdomių faktų ir pasakojimų apie šiuos objektus, nei pastebi akis – kyla didesnis iššūkis. Vertingų šaltinių tenka įdėmiau ieškoti ir šalies periferijose esančiuose archyvuose bei to meto spaudos puslapiuose. Idant palengvinti šią užduoti, AUTC komanda dirbs kartu. Projekte „100 modernybės ženklų Lietuvos tarpukario apskričių miestuose ir provincijoje“ sieksime surinkti kuo daugiau informacijos apie įvairiuose Lietuvos kampeliuose išsibarsčiusius pastatus, savo išskirtine architektūra bei istorijomis menančius tarpukario Lietuvą. Tikimės, kad šis projektas taps ir naujo leidinio, skirto Nepriklausomybės šimtmečiui, rengimo pradžia. Jame „architektūros piligrimams” pateiksime 100 Lietuvos modernizmo ženklų – pastatų, lankytinų kitų metų vasarą.

Tuo tarpu belaukdami 2018-tųjų, skaitykite apie objektus mūsų svetainėje, sekite mūsų Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro „Facebook“ paskyros rubriką „100 modernybės ženklų“. Komentuokite, diskutuokite ir siūlykite, kokie objektai galėtų būti verti didžiausio dėmesio ir „modernybės ženklo” titulo![1]

 

Objektų sąrašas (bus nuolat pildomas ir koreguojamas):

1. Dumbrių namas Ukmergėje, Vytauto g. 22.

2. Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

3. Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje

4. Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)

5. Šakių apskrities ligoninė

6. Palangos autobusų stotis

7. Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose

8. Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas

9. Žemaičių muziejus "Alka" Telšiuose

10. Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija

11. Kėdainių gimnazija

12. Vlado Jurgučio mokykla Palangoje

13. Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose

14. Raseinių senojo pašto pastatas

15. P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone

16. Zarasų apskrities ligoninės pastatas

17. Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė

18. Šaulių namai Veiveriuose

19. Rašytojo Juozo Paukštelio namas

20. Ukmergės Antano Smetonos gimnazija

21. Marijampolės geležinkelio stotis

22. Lietuvos banko pastatas Raseiniuose

23. Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje

24. ...

AUTC.lt



[1] Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba (individuali valstybės stipendija tyrėjui V. Petruliui).