2018 11 29 | 20:21
100 modernizmo ženklų Lietuvos tarpukario apskričių miestuose ir miesteliuose

Kiekvienas viešo ar privatiško pobūdžio pastatas, kiekvienas didesnis griovys, nusausinantis mūsų laukus, kiekviena gerai, pavyzdingai sutvarkyta sodyba, stiprus ir geras tiltas, keli kilometrai plento yra žingsnis į geresnį, šviesesnį gyvenimą. Dėl to kiekvienas toks žingsnis, pabaigtas darbas kelia visuotiną mūsų džiaugsmą, yra siauriau ar plačiau pažymimas, didesnio ar mažesnio žmonių būrio atšvenčiamas. Tatai suprantama ir ragintina, nes prie baigto darbo susibūrę žmonės ryškiau juo pasidžiaugia ir tiksliau suvokia jo reikšmę.“ („Lietuvos aidas“, 1935)

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre vis dažniau atsiverčiame archyvinius šaltinius, liudijančius tarpukario architektūros modernėjimo istoriją. Jau esame įpratę, kad tai Kaune, laikinojoje sostinėje susiformavusi modernizmo mokykla. Tačiau ar tiktai Kaunas? Tikrai ne!

Modernizuoti bei gražinti savo aplinką siekė visi Lietuvos miestai ir miesteliai. Buvo grindžiamos ir tiesinamos gatvės, klojami šaligatviai, griaunamos susenusios bei „nekokį įspūdį darančios“ medinės trobos, tveriamos naujos tvoros, tvarkomos prekybos vietos, sodinami medeliai, o kai kur netgi kuriami ištisi parkai. Šiandien šie infrastruktūros gerinimo darbai seniai pasimiršę. Neatsiejama urbanistinio sujudimo dalimi buvo ir „naujoviška“, mūsų dienomis pavadintume – modernistinė, architektūra. Lietuvoje apstu tarpukarį liudijančių pastatų: pradžios mokyklų, gimnazijų, kareivinių, pašto rūmų, modernistinių bažnyčių, bankų, pieninių ir kitų gamybai skirtų pastatų, įvairių komercinių įstaigų ir bendrovių bei privačiam gyvenimui skirtų namų.

Tad atidžiau pažvelkime į įvairiuose Lietuvos kampeliuose išsibarsčiusius pastatus, kurie savo išskirtine architektūra bei istorijomis yra svarbūs tarpukario Lietuvos liudytojai.

(Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros daryba)

 

Objektų sąrašas (nuolat pildomas ir koreguojamas):

Architektūros istorija dažniausiai rašoma kaip reprezentacinių pastatų istorija: rūmai, pilys, bažnyčios, vienuolynai. Tarpukarį šioje kategorijoje ko gero geriausiai reprezentuoja sakralinė architektūra, kurioje, nepaisant tradiciško charakterio galime įžvelgti ir tam tikrų modernėjimo ženklų. Visgi, moderniajame pasaulyje reprezentacinę funkciją taip pat įgijo įvairių įstaigų bei organizacijų buveinės.  Šiame kontekste bene ryškiausiai išsiskiri Lietuvos banko pastatų serija įvairiuose Lietuvos miestuose. Ne visi jie išlikę, tačiau išlikusieji pateko į modernybės ženklų kategoriją.  

Įdomus, nors tarpukario Lietuvos miesteliuose nedažnas funkcinis tipas – pašto rūmai. Šio projekto rėmuose minimi tik du pastatai:

Prie reprezentacinių priskirtini ir sakraliniai objektai, kurių tik dalis kalbėjo apie modernizmą savo stilistika. Tačiau nepaisant konservatyvumo, šie objektai yra itin svarbi Lietuvos tarpukario architektūrinio paveikslo dalis.

Svarbus  elementas pradžios mokyklos, profesinės mokyklos bei gimnazijos. Visuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir net kaimo vietovėse masiškai statomi švietimo sistemos pastatai tapo bene plačiausiai sutinkamas naujosios architektūros tipas. Šimtas modernybės ženklų atkreipia dėmesį į įvairaus laikotarpio, stilistikos, medžiagiškumo bei dydžio pastatus:

Dalis iš jų priskirtini profesinėms mokykloms.

Tolygiai svarbus Lietuvos modernizacijos proceso elementas – sveikatos apsaugos sistemos kūrimas. Mažesniuose Lietuvos miestuose bene ryškiausias – ligoninių kūrimas. Tačiau taip pat nederėtų užmiršti ir sanatorijų, ligonių kasų ir kitų sveikatą bei higieną palaikančių įstaigų pastatai.

Atskiras funkcinis tipas – šaulių namai:

Gana plati tematika pramonės bei inžinerinė architektūra:

Svarbus Lietuvos modernėjimo elementas – transporto infrastruktūros puoselėjimas. Šis procesas apima daugybę dimensijų – nuo vieškelių, kelių bei gatvių mieste tiesimo, autobusų stočių bei degalinių statybos iki geležinkelių bei, žinoma, geležinkelio stočių statybos.

Svarbus miestelių modernėjimo ženklas buvo kareivinių pastatai ir kompleksai:

Su karinės paskirties pastatai gali būti siejami ir karininkams skirti poilsio pastatai – karininkų ramovės. Tai nėra dažnas funkcinis tipas:  

Atskira, itin plati ir ateities tyrimams palikta sritis – tarpukario gyvenamieji namai bei vilos. Čia pateikiame tik keletą pavyzdžių: