Įvairios paskaitos

01
Paveldas ir po-modernistinės urbanistikos strategijos

Kauno „Fluxus ministerijoje“ skaitytoje paskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiandieninėse architektūros, urbanistikos bei paveldosaugos teorijose deklaruojamos itin panašios vertybės. Paveldosaugoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir materialiojo ir nematerialiojo paveldo sąveikas, paveldo bendruomenių svarbą. Tuo tarpu urbanistikos teorijoje akcentuojamos įvairialypės socialinių bei kultūrinių erdvės reikšmių kūrimo praktikos. Tad paskaitoje pristatoma mintis, kad miesto raidos strategijose paveldas ir naujieji reiškiniai turėtų būti suvokiami kaip vienas kitą papidantys, bet ne kaip konkuruojantys veiksniai.  


02
Kauno tarpukario architektūra: tarp modernumo ir tautiškumo

Pateikiamos skaidrės iš įvadinės paskaitėlės, kuri pradėjo 2014 m. vasaro 1 d., Karininkų ramovėje vykusią diskusiją. Renginį organizavo Architektūros fondas ir Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centras. Diskusijoje buvo bandyta pažvelgti į Kauno tarpukario architektūrą per identiteto prizmę. Identiteto kuris, kaip istorinis konstruktas buvo formuotas tuometėje Lietuvos Respublikoje, o šiandiena mums atpažįstamas kaip svarbiausieji Valstybės reprezentaciniai objektai bei „tautinio stiliaus“ formos, tačiau tuo pat metu ir identiteto, kuris atsiskleidžia kaip kuklesnio mastelio, tačiau ne mažiau svarbūs artefaktai kuriantys miesto audinį bei šiuolaikinį jo veidą.  

Diskusijoje dalyvavo architektas Tomas Grunskis, istorikas Arvydas Pakštalis, architektūros istorikas Vaidas Petrulis bei paveldo teoretikas Kastytis Rudokas


03
Modernioji šiaurės šalių architektūra

Paskaitoje kalbama apie regioninį Šiaurės šalių modernizmo atspalvį, kuris susiformavo maždaug XX amžiaus viduryje. Dėl išskirtinio dėmesio funkcionalumui, natūraliai šviesai, vietos medžiagoms bei gamtinei situacijai, „tarptautinis stilius“ Skandinavijoje atrado savąjį veidą, kuris praturtino XX amžiaus architektūrinį palikimą. Tokie autoriai kaip Alvar Aalto, Arne Jacobsen, Sverre Fehn ar Gunar Asplund šiandien jau tapo XX amžiaus architektūros klasika. Jų darbai pripažįstami vertingu palikimu ne tik Šiaurės Europoje, bet ir visame pasaulyje.