Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – vienas ryškiausių Lietuvos brandžiojo baroko objektų. Ji pastatyta XVII a. II pusėje Laterano kanauninkų vienuolynui. Bažnyčią fundavo LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas.
Ši šventovė pradėta statyti 1668 m. vietoje medinės bažnyčios pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą. Statyboms vadovavo pats architektas, po jo darbus tęsė italas Džovanis Batistas Fredianis. 1676 m. greta pradėtas statyti ir mūrinis Laterano kanauninkų vienuolynas. XVII a. pab. šventorius apjuostas mūrine tvora. Jos kampuose įrengtos keturios aštuoniakampės koplyčios.
Bažnyčia yra trinavė, bazilikinio tūrio, su kupolu transepto ir navos susikirtime. Viduriniąją navą pratęsia tokio paties pločio presbiterija. Jai iš šonų glaudžiasi dvi stačiakampės zakristijos. Bažnyčią užbaigia pusapvalė apsidė.
Pagrindinis fasadas yra dviejų tarpsnių. Jį horizontaliai skaido laužyti karnizai, o vertikaliai – kolonos, piliastrai, pusapskričių arkų langai. Fasado šonuose iškilę du kresni bokštai. Tarp jų – trikampis frontonas, užbaigiantis vidurinę fasado dalį. Kompozicijos ašį pabrėžia puošnus portalas, dekoruotas kartušu su Pacų herbu. Antrajame fasado tarpsnyje šią ašį pratęsia balkono baliustrada ir pusapskritės arkos langas. Virš jo yra įrašas: Regina Pacis, funda nos in pace (Taikos Karaliene, saugok mus taikoje). Ašį užbaigia mažas, į frontoną įsiterpiantis reljefinis portikas.
Bažnyčios interjeras dinamiškas, gausiai dekoruotas lipdiniais. Daugiausia jų sukūrė iš Italijos kviesti meistrai Pietras Pertis ir Džovanis Marija Galis. Sienų tapyba dekore užima tik nežymią vietą – viduriniosios navos skliautus puošia penkios nežinomo dailininko freskos.
Bažnyčioje įrengti devyni altoriai, kurių dauguma sukurti XVII a. paskutiniame ketvirtyje. Deja, nėra išlikusio pagrindinio šventovės akcento – didžiojo altoriaus. XIX a. pr. senojo medinio altoriaus vietoje buvo pakabintas Pranciškaus Smuglevičiaus tapytas paveikslas Šv. Petro ir Pauliaus atsisveikinimas, o abipus jo pastatytos keturios Kazimiero Jelskio nulipdytos pranašų: Jeremijo, Elijo, Izaijo ir Danieliaus skulptūros.
Presbiterijoje sutelkti vertingiausi molbertinės tapybos kūriniai: Šv. Marija Magdalena de Pazzi (XVII a. pab.), Nukryžiuotasis (XVII a.), M. K. Paco portretas (XVII a. pab.).
Parengė Vaida Almonaitytė-Navickienė
Literatūra: