Administracinės paskirties „Hanner" biurų pastatas (projekt. „Ambraso architektų biuras") atspindi Vilniaus miesto siekį tapti tarptautiniu finansų centru. Vieno iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos aukštybinio pastato projektavimo ir statybos darbai buvo vykdomi tūkstantmečių sandūroje, kai Lietuva ėmė ekonomiškai atsigauti po vyravusio chaoso pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. Dabar pastatas yra svarbus tiek institucinis, tiek kompozicinis akcentas Vilniaus miesto dešiniajame Neries krante, kuris yra tapęs pripažintu verslo, paslaugų ir pramogų telkiniu.

Anot Algimanto Mačiulio, „Hanner" biurų pastatas svarbus dar ir dėl to, kad atstovauja to meto Lietuvoje gan naujai high-tech architektūros bangai[1], kuri pasaulyje susiformavo 7–8 dešimtmečiais. Tačiau high-tech dvasia čia sąlyginė: viena vertus, čia nerasime R. Piano ir R. Rogerso ankstyviesiems high-tech pastatams, kaip antai Pompidu centrui, būdingos totalios „iš vidaus į išorę" kompozicinės estetikos, tačiau nesunkiai galime užčiuopti nuosaikesnį šios architektūrinės srovės modelį, kartais priskiriamą prie vėlyvojo modernizmo.

Pastato architektūrinis sumanymas labai įdomus ir puikiai atliktas. Visų pirma, „Hanner" daugiaaukštis alsuoja praėjusiam dešimtmečiui būdinga verslo architektūros stilistika – slick-tech (arba žvilgančių paviršių estetika), kuriai įtakojant radosi tokie pastatai kaip rekonstruoti Miestų statybos projektavimo instituto rūmai. Antra vertus, A. Ambraso projektuoto pastato netradicinis šešiakampis tūris, taip pat ir pagrindinio įėjimo bei stogo puošyba abstrakčiomis metalinėmis struktūromis suteikia komerciniams pastatams būtino išskirtinumo ir originalumo[2].

Apibendrinant vertėtų paminėti, jog „Hanner" biurų pastatas yra ryškus Geležinio Vilko gatvės vertikalusis orientyras. Kartu su vėliau pastatytais aukštybiniais SBA ir „Vilniaus vartų" statiniais jis sudaro įdomią erdvinę urbanistinę struktūrą, kuri gali būti įvardyta kaip Konstitucijos prospekto urbanistinės kalvos vakarinė tąsa.

Kastytis Rudokas

[1] Lietuvos architektai. Sud. Algimantas Mačiulis. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 107.

[2] Bružas, A. Šiuolaikinių Kauno orientyrų architektūros ir išplitimo galimybės: jaunųjų mokslininkų konferencijos „K. Šešelgio skaitymai“ medžiaga. Vilnius, VGTU, 2010, t. 2, nr. 3, p. 46–51.