Minint Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos mirties dešimtmetį, Židikuose buvo sudarytas specialus komitetas šiai sukakčiai paminėti. Buvo siekiama miestelio aikštėje pastatyti rašytojos biustą ir tam pradėta rinkti lėšas, tačiau planai buvo sustabdyti netrukus prasidėjusios pirmosios sovietinės okupacijos atneštos suirutės. Vietoje bandymų įamžinimui išnaudoti pagrindinę miestelio viešąją erdvę, neseniai vietos klebonu tapusiam kunigui Vaclovui Martinkui kilo idėja pastatyti kapinių koplyčią. Anot paties V. Martinkaus prisiminimų, buvo pasinaudota 1940 m. vis dar nespėta pakeisti institucine sąranga – vyriausiajai okupuotos šalies statybinei institucijai vis dar tebevadovavęs Antanas Novickis išdavė leidimą ir projekto parengimui asmeniškai rekomendavo Joną Muloką[1]. Anuomet dar pirmuosius kūrybinius žingsnius žengęs architektas suprojektavo kiek modernizuotą gotikinių kapinių koplyčių interpretaciją. Į po visu pastatu įrengtą rūsį buvo perkelti Marijos Pečkauskaitės ir jos motinos palaikai – naująją koplyčią per 1941 m. šv. Onos atlaidus pašventino vyskupas J. Staugaitis. 1974 m. pastato restauracijos projektą parengė Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Paulius Tautvydas Laurianitis