AUTC naujienos
Pirmieji du autobusai Kauno miesto gatvėse pasirodė 1909 m., pirklio Geršono Levino iniciatyva[1]. Per kelis dešimtmečius ši naujovė palaipsniui išstūmė tradicinį susiekimą arkliais. 1929 m. įvykusias konkės laidotuves galime laikyti simboline miesto...
Kauno miesto autobusų garažai ir dirbtuvės Šančiuose
Pirmieji du autobusai Kauno miesto gatvėse pasirodė 1909 m., pirklio Geršono Levino iniciatyva[1]. Per kelis dešimtmečius ši naujovė palaipsniui išstūmė tradicinį susiekimą arkliais. 1929 m. įvykusias konkės laidotuves galime laikyti simboline miesto...
Krinčino bažnyčioje ryškūs paskutinei vėlyvojo baroko architektūros fazei būdingi bruožai – iki paprastumo išgrynintos formos, plastiški paviršiai, pastato ir dalių vientisumas. Tiek eksterjere, tiek interjere beveik nebėra puošybos (ji sutelkta didž...
Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Krinčino bažnyčioje ryškūs paskutinei vėlyvojo baroko architektūros fazei būdingi bruožai – iki paprastumo išgrynintos formos, plastiški paviršiai, pastato ir dalių vientisumas. Tiek eksterjere, tiek interjere beveik nebėra puošybos (ji sutelkta didž...
Ši mokykla pastatyta sutelkiant savivaldybės ir aukotojų lėšas, kurie padengė apie trečdalį 150 tūkst. litų kainavusio pastato kaštų. Vieni iš žymiausių mokyklos fundatorių – Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Spaudoje minima, kad jie iš savo „Palemono“ f...
Palemono pradžios mokykla
Ši mokykla pastatyta sutelkiant savivaldybės ir aukotojų lėšas, kurie padengė apie trečdalį 150 tūkst. litų kainavusio pastato kaštų. Vieni iš žymiausių mokyklos fundatorių – Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Spaudoje minima, kad jie iš savo „Palemono“ f...
Statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos[1] mintį teko atidėti. Statybos prasidėjo 1937 m. liepos  23 d., o rūmai pašventinti 1938 m. spalio 15 d.[2] Šiose iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Sme...
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
Statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos[1] mintį teko atidėti. Statybos prasidėjo 1937 m. liepos  23 d., o rūmai pašventinti 1938 m. spalio 15 d.[2] Šiose iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Sme...
Romanas Polovinskas buvo verslininkas, statybų bendrovės „Mūras“ savininkas. Pats savininkas šiame name negyveno, pasistatė kitą namą K. Donelaičio g. ir Gedimino g. sankryžoje. Šiame name, kuris buvo pramintas „rangovo Polovinsko rūmais“ gyveno Polo...
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
Pranas Lesauskis buvo Lietuvos kariuomenės, artilerijos pulkininkas, ginklavimo valdybos viršininkas, matematikos mokslų daktaras. Turėjo sūnų Vytautą. Name gyveno iki 1941 m. sausio 2 d., kuomet buvo suimtas. 1942 m. mirė badu lageryje Schobezvodnoj...
Buvęs Barboros ir Prano Lesauskių namas
Zigmas Starkus buvo vidaus reikalų ministras, valstybės kontrolės vadovas, Lietuvos banko valdybos narys, vėliau direktorius bei valdytojo pavaduotojas. Turėjo 3 dukras ir sūnų. Name gyveno iki 1941 m. birželio 14 d., kuomet su šeima buvo ištremtas į...
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
10 komplektų mokyklą nuspręsta pastatyti įvedus privalomą pradinį mokslą Lietuvoje. Iki tol Joniškio pradžios mokykla patalpas nuomavosi skirtingose vietose, jos neatitiko sanitarinių rekalavimų. Vieno didelio pastato, kur tilptų Joniškio miesto vaik...
Joniškio pradžios mokykla
Projekto autorius inž. Juozas Dačinskas. Pastato statyba vyko 1935-1937 m. Ligoninės iniciatoriai buvo apskrities viršininkas J. Varšnys ir apskrities inžinierius J. Dačinskas. Pastatas kainavo apie 330000 litų. Su įranga 451770 Lt. Buvo planuota pas...
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
1932 m. kovo 15 d. Teresė ir Mykolas Narbutai pateikė prašymą statytis mūrinį 4 aukštų namą.  Žemės sklypą (tuometis adresas Žemaičių g. 13) Narbutai įsigijo 1931 m., iš M. ir M. Riakų. Pastato projektą parengė inž. Aleksandras Gordevičius. Stogas bu...
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
Anot žymaus tarpukario lietuvių kalbininko bei pedagogo Antano Vireliūno, „įsikurti savo mokyklą – tai yra vienas iš pačių didžiausių, jei ne didžiausias ir sunkiausias mūsų Tėvynės uždavinys“[1]. Siekiant įgyvendinti šį tikslą jau pirmojoje nuolatin...
Raseinių pradžios mokykla
Žemaičių plento nutiesimas buvo svarbus veiksnys paskatinęs Raseinių modernizaciją paskutiniaisiais nepriklausomos Lietuvos metais. 1937 m. leidinyje „Iliustruotas pasaulis“ rašoma: „Raseiniai – vienas iš gražesnių apskrities miestų Žemaitijoje, pasi...
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Nedideli, dviejų-trijų aukštų mūriniai miesto namai tarpukario Lietuvoje buvo vienas iš svarbiausių valstybės, o kartu ir atskirų miestų aplinkos modernėjimo ženklų. Ne tik verslininkai, tačiau ir aktyvūs įvairių profesijų specialistai imdavosi staty...
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
Evangelikai liuteronai Šiaulių paviete pradėjo kurtis jau XVII–XVIII a. Sąlygos liuteronų bendruomenei Šiaulių ekonomijoje ir Šiauliuose didėti atsirado XVIII a. antrojoje pusėje, kai 1765–1780 m. jos administratoriumi buvo paskirtas Antanas Tyzenhau...
Evangelikų liuteronų bažnyčia Šiauliuose
Nors ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Panevėžyje buvo ne viena pradinio ugdymo įstaiga, bet dauguma jų veiklą vykdė menkai tam pritaikytose, dažniausiai nuomotose patalpose[1]. „Neturėjimas žmoniškų patalpų mokykloms“ ypač pradinėms, buvo laikomas vi...
Pradinė mokykla Panevėžyje
Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. Pakanka paminėti, jog čia, kaip ir sostinėje, jau veikė ir buvo sparčiai vystomi vandentiekis bei kanalizacija. Modernėjimo liudijimų rastume ir to meto s...
Dumbrių namas Ukmergėje
Evangelikai liuteronai Šiaulių paviete pradėjo kurtis jau XVII–XVIII a. Didžiausia bendruomenė (apie/virš 400 narių) į šiaurę nuo Joniškio susiformavo Kuršo vokiečių baronų valdomame Daunoravos dvare (apie 2600 ha ploto valda su 9 kaimais). Joniškio ...
Buvusi evangelikų liuteronų (latvių) bažnyčia Joniškyje
V. Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje, pastatytas namo, kuriame trumpai gyveno valstybinio himno autorius, vietoje. Pastatas išaugo iš mokyklinio muziejaus, ir neatskiriamas nuo vietos mokytojos ir muziejininkės Natalijos Manikienės iniciatyvos i...
Dr. Vinco Kudirkos muziejus
Kultūros namai sovietmečiu buvo vienu reprezentatyviausių mažųjų miestelių statinių tipų[1]. Iškėlus esminį politinį tikslą, panaikinti skirtumą tarp miesto ir kaimo (taip pat ir architektūros pagalba), kultūros namams buvo skirta visuomenės kultūrin...
Skapiškio kultūros namai
Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje dėl industrializacijos sparčiai augant Alytaus miestui (gyventojų skaičius tarp 1964 ir 1984 m. čia padidėjo keturis kartus), pradėti rengti nauji miesto plėtros planai, imta ieškoti vietos naujam miesto centrui....
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
Vaizdų archyvas
Kauno architektūra  1918-1940 m.
Kauno architektūra 1918-1940 m.
Kauno senamiesčio architektūra
Kauno senamiesčio architektūra
Lietuvos architektūros paveldas Baltarusijoje
Lietuvos architektūros paveldas Baltarusijoje
Lietuvos architektūros paveldas Lenkijoje
Lietuvos architektūros paveldas Lenkijoje
Architektūros paveldas Kaliningrado srityje
Architektūros paveldas Kaliningrado srityje
Miestai ir miesteliai tarpukario Lietuvoje
Miestai ir miesteliai tarpukario Lietuvoje
Pramonės architektūros paveldas Kaune
Pramonės architektūros paveldas Kaune
Architektūrinės detalės Kauno tarpukario architektūroje
Architektūrinės detalės Kauno tarpukario architektūroje
Profesionalus architektūros tipas
Etninis architektūros tipas
Laikotarpiai
Iki LDK
(13)
LDK
(190)
Carinis
(582)
Pirmoji Respublika
(596)
Sovietmetis
(142)
Šiuolaikinė
(50)
Architektūros tipai
Profesionalus
(942)
Etninis
(543)
Svarbiausi projektai
Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos valdymo planas
Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos valdymo planas