XXI amžiuje Palangoje atsirado didelis naujų europinius standartus atitinkančių viešbučių, butų ir nuomojamų apartamentų poreikis. Naudojantis tuo, kad miesto centrinė dalis iki tol buvo užstatyta ganėtinai ekstensyviai, vis daugiau projektuota netoliese pagrindinės, didžiausius poilsiautojų srautus pritraukiančios, J. Basanavičiaus gatvės. Vienas ryškiausių tokios urbanistinės plėtros pavyzdžių – „Arches“ architektų parengta ir įgyvendinta „Vasaros“ restorano rekonstrukcija ir naujo komplekso suformavimas aplink jį.

Legendinis restoranas „Vasara“ (1964, arch. Aleksandras Eigirdas) dėl išskirtinio cilindrinės konfigūracijos tūrio bei unikalios skliautinės konstrukcijos buvo tapęs ikoniniu socialistinio modernizmo pavyzdžiu Lietuvoje. Kaip teigia architektai, kuriant naują kompleksą, buvo svarbu išsaugoti būtent šiuos esamo pastato kokybinius parametrus bei urbanistiškai pabrėžti esamą restoraną kaip naujo komplekso centrą[1].

Vis dėlto rekonstrukciją reikėtų vertinti kritiškai. Jei plėtra miestų centrinėse dalyse, anot daugelio urbanistų, yra neišvengiama, siekiant užtikrinti darnią socialinę ir ekonominę raidą, tai šio pastato atnaujinimas kelia abejonių. Į akis krenta, kad išlaikant cilindrinį tūrį buvo pamiršta apie kitą itin svarbią kokybinę kategoriją – fasado skaidrumą. Permatomas stiklo fasadas ir atsiverianti skliautinė kompozicija (ypač aiškiai matoma vakare) buvo ryškus architektūrinis Palangos kurorto ženklas. Panašiai kaip Operos ir baleto teatro rūmuose Vilniuje, modernizmo architektūros kompozicijos principai čia kūrė vienovę tarp eksterjero ir interjero. Po rekonstrukcijos pastato fasadas buvo padengtas tamsintu stiklu ir šios vertingos kompozicinės minties neliko.

Naujieji komplekso korpusai gana paprasti: susideda iš keturių panašios stilistikos korpusų, apjungtų vienaaukščiu praėjimu. Anot architektų, išlenkti stikliniai fasadai persidengiantys su aklinomis šoninių sienų plokštumomis, visai kaip ir naujasis sporto kompleksas Palangoje, ar senoji skaitykla, simbolizuoja jūros bangas. Galima pastebėti, jog simbolika ir pagarba architektūriniam bei istoriniam kontekstui dažnai būdinga „Arches“ grupės kūryboje. Taip autoriams bent iš dalies pavyko pasiekti, kad istorinis „Vasaros“ restorano pastatas liktų komplekso dominante. Kita vertus, lyginant su kitais architektų darbais, „Vasaros“ restorano kompleksas atrodo kiek nuobodokas ir indiferentiškas šiuolaikinės Lietuvos architektūros kontekste.

Kastytis Rudokas

[1] Vasara. Prieiga per internetą: http://www.arches.lt/portfolio/vasara/