Palangos autobusų stotis
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Reprezentatyvus modernizmas<strong> </strong>vienas iš rečiau tarpukario kurortų architektūroje sutinkamų pavyzdžių, tačiau ne mažiau svarbus akcentas tiek stilistiniame, tiek urbanistiniame poilsinių vietovių kontekste. Nors ne visi reprezentatyvios modernistinės raiškos pastatai buvo tiesiogiai susiję su išskirtinai kurortui būdingomis funkcijomis (1938 m., dab. <a href="http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1631">Vlado Jurgučio vardo mokykla</a>, arch. St. Kudokas, V. Rimgaila, 1938-1939 m.<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>), tačiau jau savaime diktavo modernų charakterį ir naujų rekreacinių pastatų (gyvenamųjų namų, vilų, vasarnamių ir kt.) statybose. Kita vertus, tokio tipo objektų mastelis nulėmė ir jų statybos vietos specifiškumą – daugelis tokių pastatų buvo projektuojami tiek atvirose erdvėse, kur tapdavo pagrindine konkretaus urbanistinio mazgo dominante (<a href="http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1520">Lietuvos Raudonojo kryžiaus gydykla Birštone</a>, arch. R. Steikūnas, 1932 m.<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>), tiek greta svarbiausių kurorto arterijų, kaip, pavyzdžiui, Palangos autobusų stotis Vytauto gatvėje.</p>
<p style="text-align: justify;">1937 metais Vidaus Reikalų Ministerija naujos autobusų stoties statyboms išpirko kvartalą sklypų tarp Kretingos, Vytauto gatvių ir buvusio turgaus aikštės. „Daug senų namų, krautuvių ir kitokių pastatų bus nugriauta ir jų vietoje ims augti didžiuliai rūmai, drąsiai Europos vasarviečių pastatus prilygsiantys. Moderni Palangos auobusų stotis yra pradžia didžiųjų statyvų, kurių visa eilė nusitęs Birutės tėviškės pajūriu.“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a></p>
<p style="text-align: justify;">Palangos autobusų stoties projektas, pradėtas įgyvendinti 1938 metais ir baigtas 1939-aisiais, tapo vienu įspūdingiausių modernistinių pastatų kurorte. Tais pačiais metais reguliariai pradėję važinėti autobusai į Palangą, paskatino kurorto regeneracijos procesus po didžiojo gaisro – kelių (Palangos-Kretingos ruožo) kokybės reformas<a title="" href="#_ftn4">[4]</a> bei atvykstančiųjų poilsiautojų srautus.</p>
<div style="text-align: justify;"><em>Viltė Migonytė</em></div>
<div style="text-align: justify;"><em></em><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> J. V. Naujoje mokykloje<em>. <em>Lietuvos aidas, </em></em>1939, p. 8; Juodikis, S. Trys nauji kultūros židiniai Kretingos apskrityje. <em>Savivaldybė</em>, 1939, nr. 9, p. 285.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 44.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Autobusų stočiai nupirko visą kvartalą. <em>Lietuvos aidas</em>, 1937 m. spalio 11 d., p. 6.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Kokie plentai bus tiesiami viešųjų darbų fondui paremti. <em>Lietuvos aidas</em>, 1940 m. kovo 19 d., p. 7.</p>
</div>
</div>
Adresas: Vytauto g. 94, Palanga
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1938
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Inžineriniai / Infrastruktūriniai, Autobusų stotis
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis
Nuotraukos: 2
Susiję bibliografijos įrašai
Palanga. Autobusų stočiai nupirko visą kvartalą
Palanga. Autobusų stočiai nupirko visą kvartalą
Lietuvos Aidas
1937-10-11 p.6
Straipsnis
Palangos mirgančios smulkmenos
Palangos mirgančios smulkmenos
Lietuvos Aidas
1934-07-28 p.p. 8
Straipsnis
Kas girdėti Palangoje
Kas girdėti Palangoje
Lietuvos Aidas
1936-06-26 p.6
Straipsnis
Vasariški Palangos vaizdai
Vasariški Palangos vaizdai
Lietuvos Aidas
1936-07-01 p.4
Straipsnis
1 4
Susiję objektai
Draugijos kovai su tuberkulioze Dr. Kazio Griniaus sanatorija
Draugijos kovai su tuberkulioze Dr. Kazio Griniaus sanatorija
1930 - 1934
Kl. Tiško paviljonas Aukštosios Panemunės pliaže
Kl. Tiško paviljonas Aukštosios Panemunės pliaže
1934
Kauno apygardos ligonių kasos sanatorija Birštone
Kauno apygardos ligonių kasos sanatorija Birštone
1937 - 1939
Lietuvos Karo Invalidų sanatorija Palangoje
Lietuvos Karo Invalidų sanatorija Palangoje
1935
Birštono kurorto administracijos pastatas (dab. Turizmo informacijos centras)
Birštono kurorto administracijos pastatas (dab. Turizmo informacijos centras)
1930
Vila „Pelėda“
Vila „Pelėda“
1939
Vilos Šventojoje
Vilos Šventojoje
1938
Pastatas Vasario 16-osios g. 37, Šiauliuose
Pastatas Vasario 16-osios g. 37, Šiauliuose
1925 - 1930
Rožės Gertienės gyvenamasis namas Aukštojoje Panemunėje
Rožės Gertienės gyvenamasis namas Aukštojoje Panemunėje
1934
Pulkininko Boleslovo Jakučio gyvenamasis namas Aukštojoje Panemunėje
Pulkininko Boleslovo Jakučio gyvenamasis namas Aukštojoje Panemunėje
1939
1 10

Reprezentatyvus modernizmas vienas iš rečiau tarpukario kurortų architektūroje sutinkamų pavyzdžių, tačiau ne mažiau svarbus akcentas tiek stilistiniame, tiek urbanistiniame poilsinių vietovių kontekste. Nors ne visi reprezentatyvios modernistinės raiškos pastatai buvo tiesiogiai susiję su išskirtinai kurortui būdingomis funkcijomis (1938 m., dab. Vlado Jurgučio vardo mokykla, arch. St. Kudokas, V. Rimgaila, 1938-1939 m.[1]), tačiau jau savaime diktavo modernų charakterį ir naujų rekreacinių pastatų (gyvenamųjų namų, vilų, vasarnamių ir kt.) statybose. Kita vertus, tokio tipo objektų mastelis nulėmė ir jų statybos vietos specifiškumą – daugelis tokių pastatų buvo projektuojami tiek atvirose erdvėse, kur tapdavo pagrindine konkretaus urbanistinio mazgo dominante (Lietuvos Raudonojo kryžiaus gydykla Birštone, arch. R. Steikūnas, 1932 m.[2]), tiek greta svarbiausių kurorto arterijų, kaip, pavyzdžiui, Palangos autobusų stotis Vytauto gatvėje.


1937 metais Vidaus Reikalų Ministerija naujos autobusų stoties statyboms išpirko kvartalą sklypų tarp Kretingos, Vytauto gatvių ir buvusio turgaus aikštės. „Daug senų namų, krautuvių ir kitokių pastatų bus nugriauta ir jų vietoje ims augti didžiuliai rūmai, drąsiai Europos vasarviečių pastatus prilygsiantys. Moderni Palangos auobusų stotis yra pradžia didžiųjų statyvų, kurių visa eilė nusitęs Birutės tėviškės pajūriu.“[3]


Palangos autobusų stoties projektas, pradėtas įgyvendinti 1938 metais ir baigtas 1939-aisiais, tapo vienu įspūdingiausių modernistinių pastatų kurorte. Tais pačiais metais reguliariai pradėję važinėti autobusai į Palangą, paskatino kurorto regeneracijos procesus po didžiojo gaisro – kelių (Palangos-Kretingos ruožo) kokybės reformas[4] bei atvykstančiųjų poilsiautojų srautus.


Viltė Migonytė


[1] J. V. Naujoje mokyklojeLietuvos aidas, 1939, p. 8; Juodikis, S. Trys nauji kultūros židiniai Kretingos apskrityje. Savivaldybė, 1939, nr. 9, p. 285.


[2] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 44.


[3] Autobusų stočiai nupirko visą kvartalą. Lietuvos aidas, 1937 m. spalio 11 d., p. 6.


[4] Kokie plentai bus tiesiami viešųjų darbų fondui paremti. Lietuvos aidas, 1940 m. kovo 19 d., p. 7.


Palangos autobusų stoties projektas, 1938 m. LCVA, f. 386, ap. 1, b. 949, l. 51.
Palangos autobusų stoties projektas, 1938 m. LCVA, f. 386, ap. 1, b. 949, l. 51.
Palangos autobusų stotis. LCVA, 1-33129. 1967. Nuotr. A. Garunkščio.
Palangos autobusų stotis. LCVA, 1-33129. 1967. Nuotr. A. Garunkščio.