Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Išlikęs, k.k.v.r. 16946) (2)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Donelaičio g. 64, V. Putvinskio g. 55
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis
Stiliai: Ankstyvasis funkcionalizmas
Metai: 1929 - 1936
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/sporto/poilsio, Muziejus, Meno galerija
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 42
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 3 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Architektas Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kauno miesto muziejus, Kazimieras Kriščiukaitis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vytauto Didžiojo muziejaus bokštas, Vytauto Didžiojo Muziejaus įstatymas, Vytauto Didžiojo Muziejus
Teritorijos: Kaunas, Kauno naujamiestis, Vienybės a. Kaune, Vytauto Didžiojo Karo muziejus Kaune

Vytauto Didžiojo muziejaus statyba, vienas iš reikšmingiausių tarpukario architektūrinių reiškinių, užsitęsė bemaž visą nepriklausomybės laikotarpį. Vienybės aikštė kaip reprezentacinis kompleksas pradėta formuoti 1921 m., čia įkūrus muziejų bei pastačius paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Ir nors šios erdvės buvo gan kuklios („senojo sodelio išvaizda dalinai primena vokiškąjį kapinyną, o gal dar labiau provincijos klebonijos sodelį, kuris karo muziejaus vadovybės vargais negalais, menkomis lėšomis buvo kuriamas kaipo laikinas padarėlis“[1]), tačiau, kaip patriotiškai rašyta kitame to meto straipsnyje, „neįvykdavo nei vieno stambesnio visuomenės susibūrimo, nė vienų iškilmių, nė vienos tautinės šventės ar šiaip kokios pramogos, kad tas brangus laikinosios sostinės kampelis būtų užmirštas“[2].

1923 m. kompleksą sumanyta išplėsti. Miesto Valdybos užsakymu buvo parengtas muziejaus projektas (arch. inž. A. Jokimas), „kuriame galėtų tilpti valstybinis muziejus, Miesto muziejus, Bažnytinis muziejus ir Čiurlionio paveikslų galerija“[3]. Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Artėjant „Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvėms“ idėja įgijo naują pavidalą. Siekis „įamžinti Vytauto atminimą statant jo vardu Lietuvoj didžiausį muziejų“[4] turėjo būti savotiška minėjimo kulminacija. „Muziejų muziejumi“ vadintame objekte ketinta įkurti įvairiausius muziejus. 1935 m., statybai einant į pabaigą, pagrindinės statinio patalpos buvo planuojamos „padalinti tarp Karo muziejaus, Čiurlionies galerijos, etnografijos skyriaus ir patalpų periodinėms parodoms“[5].

Statinio projektą rengė ir muziejaus statybą prižiūrėjo garsių to meto architektų komanda: Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazimieras Kriščiukaitis. Projekto atrankai teko skelbti du konkursus (1929 ir 1930 m.)[6], o statyba užtruko iki 1936 m. pabaigos[7] (tiesa, Karo muziejaus skyrius pašventintas jau 1934 m.[8]). Didžiulę simbolinę reikšmę turėjusio „Tautos kultūros namo“ statyba buvo plačiai nušviečiama to meto spaudoje, finansuojama gausiomis tiek vietinių, tiek užsienio lietuvių aukomis.

Nesileisdami į daugybę kartų aprašytą architektūrinį objekto vertinimą, norėtume pacituoti įdomias ano meto estų architekto pastabas: „Į erdvesnes proporcijas taiko muziejaus rūmai, kurie apima impozantišką plotą, bet, deja, ir ši statybos vieta ne pakankamai erdvi, kad be kliūčių ir pilnai vyktų numatytoji sistema: centro ir kraštutinės rizolidės spaudžia tarpines rūmų dalis ir nepa­lieka joms erdvios vietos. Stiprų domi­nantą muziejaus komplekse sudaro aukštas bokštas, kuris yra moderniš­kiausios formos ir sujungtas su centriniais rūmais išgaubtu praėjimu, tuo tarpu kai patys rūmai neslepia savo klasiškumo.“[9]

Vaidas Petrulis

 


[1] Miliušis, B. Kaip reikia tvarkyti Karo muziejaus sodelį. Lietuvos aidas, 1935, nr. 87.

[2] Mjr. Zibavičius. Skriaudžiamas paminklas. Kardas, 1937, nr. 11, p. 269.

[3] KAA, f. 218, ap. 1, b. 106,  l. 7.

[4] Vytauto Didžiojo muziejui statyti trūksta 1 mln. litų. Dienos naujienos, 1931, rugpjūčio 31.

[5] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 102, l. 21.

[6] Lietuvos moderno pastatai.  Sud. Morta Baužienė, Jolita Kančienė. Vilnius: Savastis, 1998.

[7] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1071, l. 2.

[8] Muziejų muziejus. Ūkininko patarėjas, 1934, vasario 22.

[9] Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas: labai įdomus svetimšalio architektoriaus žodis apie Kauno statybą. Lietuvos aidas, 1939, nr. 142.

 


Komentarai
2012 01 17 | 00:16
Kastytis Rudokas
Įdomu tai, kad Landsbergis norėjo Donelaičio gatvėje, šalia muziejaus statyt Prekybos pramonės ir amatų rūmus... Būtų buvęs tikrai vientisas lietuviško modernizmo ansamblis.
2012 01 17 | 00:25
Kastytis Rudokas
Išties, kai pamąstau, tai kartu su db. KTU centriniais, Karo muziejus ir PPA rūmai jau būtų suformavę savotišką, kaunietišką EUR variantą :)
Susideda iš
Čiurlionio muziejaus pagrindinio portalo durys (Išlikęs, k.k.v.r. 16946) (0)
Adresas: Putvinskio g. 55, Kaunas
Reprezentacinės Čiurlionio muziejaus pagrindinio portalo durys, nors yra aukštos ir monumentalios, tačiau be aplikatyvaus dekoro, modernesnios raiškos. Vienintelis dekoratyvus elementas – vidinės pusės grotelės, tačiau jos taip pat yra ir funkcionalius (apsauginis) elementas. Įstiklintos durų įsprūdos...
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1929 - 1936
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Durys
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 1
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas (Neįgyvendintas) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g., Kalno (dabar V. Putvinskio) g., Vienybės a.
Vytauto Didžiojo kultas – unikalus Pirmosios Respublikos fenomenas. Istorikų teigimu, Didžiojo Kunigaikščio kulto kūrimas įtakojo politines ir socialines to meto visuomenės pažiūras: „[...] politine prasme Vytauto Didžiojo asmenybės pavyzdys turėjo pagrįsti „tvirtos rankos“ politikos privalumus ir legitimizuoti...
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1929 - 1930
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra
Nuotraukos: 13
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)